TENS terapija skausmui malšinti – kaip ją naudoti saugiai ir veiksmingai?

Skausmas gali trukdyti vaikščioti, dirbti, miegoti, sportuoti ir atlikti kasdienes veiklas. Priklausomai nuo skausmo priežasties, gydymas gali apimti fizinio krūvio pritaikymą, pratimus, vaistus, kineziterapiją ar kitus metodus. Viena iš papildomų priemonių, kartais naudojamų trumpalaikiam simptomų mažinimui, yra TENS terapija.

TENS, arba transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija, yra neinvazinis elektroterapijos metodas. Nedidelis nešiojamas prietaisas per ant odos uždėtus elektrodus perduoda silpnus elektrinius impulsus, kurie sukelia dilgčiojimo pojūtį ir kai kuriems žmonėms gali trumpam sumažinti skausmo intensyvumą.

TENS negydo visų skausmo rūšių ir nepašalina jų priežasties. Tai gali būti papildoma gydymo plano priemonė, bet ne medicininės diagnostikos, judėjimo, pratimų ar gydytojo paskirto gydymo pakaitalas. TENS taip pat nepadeda visiems žmonėms, todėl jo veiksmingumą reikėtų vertinti pagal individualią simptomų reakciją.

Naudojimui namuose galima įsigyti įvairių TENS ir elektrostimuliacijos prietaisų, tačiau konkretų modelį reikėtų rinktis pagal reikalingą funkciją, o ne vien pagal programų skaičių.

Kas yra TENS?

Santrumpa TENS kilo iš angliško termino transcutaneous electrical nerve stimulation – transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija.

TENS prietaisas paprastai turi:

• vieną arba du nepriklausomus kanalus;
• laidus;
• du arba keturis elektrodus;
• reguliuojamą stimuliacijos intensyvumą;
• kelias iš anksto nustatytas programas;
• laikmatį arba procedūros trukmės nustatymą.

Elektrodai dedami ant odos netoli skaudamos vietos. Įjungus prietaisą paprastai jaučiamas tolygus, pulsuojantis arba besikeičiantis dilgčiojimas. Tinkamai parinktos TENS programos metu pojūtis turėtų būti aiškiai juntamas, tačiau komfortiškas ir neskausmingas.

Kaip TENS gali veikti skausmą?

TENS poveikio skausmui negalima paaiškinti tik vienu mechanizmu. Elektrinė stimuliacija aktyvina jutimines nervines skaidulas ir gali keisti skausmo signalų apdorojimą periferinėje bei centrinėje nervų sistemoje.

Manoma, kad TENS gali:

• trumpam sumažinti skausmo signalų perdavimą;
• aktyvinti natūralius organizmo skausmą slopinančius mechanizmus;
• pakeisti dėmesį, skiriamą skausmingai sričiai;
• kai kuriems žmonėms palengvinti judėjimą ar pratimų atlikimą.

Supaprastintai tai kartais aiškinama „skausmo vartų“ principu: stipri, tačiau neskausminga jutiminė stimuliacija gali sumažinti tai, kaip intensyviai nervų sistema tuo metu suvokia skausmą. Tačiau TENS nepakeičia pažeistų audinių ir pats savaime negydo traumos, artrozės, nervo pažeidimo ar kitos diagnozės.

Ar TENS terapijos veiksmingumas moksliškai įrodytas?

TENS tyrimų rezultatai ilgą laiką buvo nevienareikšmiai. Viena iš priežasčių – dideli skirtumai tarp tyrimų: naudoti skirtingi prietaisai, programos, intensyvumai, elektrodų padėtys ir procedūrų trukmė. Kai kuriuose tyrimuose stimuliacija galėjo būti per silpna, kad sukeltų reikšmingą poveikį.

Didelėje 2022 m. meta-TENS sisteminėje apžvalgoje buvo įvertintas 381 randomizuotas tyrimas, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 24 000 žmonių. Analizė parodė, kad stipri, tačiau neskausminga TENS stimuliacija procedūros metu arba iš karto po jos sumažino skausmo intensyvumą labiau nei placebo. Įrodymų patikimumas, palyginti su placebo, buvo įvertintas kaip vidutinis, tačiau ilgalaikis poveikis funkcijai, gyvenimo kokybei ir vaistų vartojimui išlieka nepakankamai aiškus.

Tačiau TENS nereikėtų pateikti kaip universaliai veiksmingos terapijos. Pavyzdžiui, NICE gairėse šiuo metu nerekomenduojama rutiniškai naudoti TENS nespecifiniam apatinės nugaros dalies skausmui, išialgijai ar artrozei gydyti, nes konkrečių diagnozių tyrimuose nebuvo gauta pakankamai įtikinamų duomenų apie stabilų klinikinį poveikį.

Todėl praktiškai TENS galima vertinti kaip simptomų kontrolės priemonę, kurią verta išbandyti:

• jeigu nėra kontraindikacijų;
• jeigu skausmo priežastis žinoma arba profesionaliai įvertinta;
• jeigu TENS padeda lengviau judėti ar atlikti reabilitacijos pratimus;
• jeigu jis nenaudojamas vietoje kito būtino gydymo;
• jeigu po pagrįsto bandymo jaučiamas realus poveikis.

Kokio skausmo atveju galima išbandyti TENS?

TENS naudojamas įvairių ūminių ir ilgalaikių skausmų simptominei kontrolei. TENS kartais naudojamas ir kelio sąnario artrozės simptomams trumpam sumažinti, tačiau jis nepakeičia pratimų, fizinio krūvio pritaikymo ir kitų gydymo metodų.

TENS kartais išbandomas:

• esant raumenų ir sąnarių skausmui;
• po sportinių ar buitinių traumų;
• esant menstruaciniam skausmui;
• kai kurių lėtinių skausmų atvejais;
• po operacijų, jeigu tai leidžia gydantis specialistas;
• kai kurių nervinės kilmės skausmų atvejais.

Tai nereiškia, kad TENS bus vienodai veiksmingas visose šiose situacijose. Tyrimų kokybė ir rezultatai skirtingoms diagnozėms skiriasi, tačiau dalis žmonių subjektyviai jaučia naudingą trumpalaikį palengvėjimą. Jeigu skausmo kilmė neaiški, skausmas pirmą kartą atsirado be suprantamos priežasties, greitai stiprėja arba jį lydi kiti simptomai, prieš naudojant TENS reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.

TENS ir EMS arba NMES nėra tas pats

Elektrostimuliacijos prietaisai gali turėti kelis skirtingus stimuliacijos režimus. Dažniausiai painiojami TENS ir EMS arba NMES.

TENS

Pagrindinis TENS tikslas – trumpalaikis skausmo mažinimas. Stimuliacija daugiausia veikia jutiminiame lygmenyje, todėl paprastai jaučiamas stiprus dilgčiojimas, tačiau matomas raumens susitraukimas nėra būtinas.

EMS arba NMES

EMS, arba elektrinė raumenų stimuliacija, ir NMES, arba neuromuskulinė elektrinė stimuliacija, naudojamos raumens susitraukimui sukelti. Jos gali būti naudojamos raumenų aktyvinimui, jėgos atkūrimui arba neuromuskuliniam perlavinimui tam tikrose reabilitacijos situacijose.

TENS programa nėra skirta raumenims stiprinti. Tuo tarpu EMS arba NMES programa gali būti netinkama skausmui mažinti. Naudojant kombinuotą prietaisą visada reikia pasirinkti tikslą atitinkantį režimą.

Kaip teisingai naudoti TENS prietaisą?

Konkretaus prietaiso naudojimo instrukcija visada turėtų būti pagrindinis informacijos šaltinis. Skirtingų aparatų valdymas, programų pavadinimai, elektrodų tipas ir leistina procedūros trukmė gali skirtis.

1. Patikrinkite, ar TENS jums tinka

Prieš pirmą procedūrą perskaitykite prietaiso instrukciją ir įsitikinkite, kad jums netaikomos joje nurodytos kontraindikacijos.

Jeigu TENS naudojate pirmą kartą, nežinote skausmo priežasties arba turite reikšmingų sveikatos problemų, saugiau pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.

2. Paruoškite odą

Oda turi būti:

• švari;
• sausa;
• be kremo ar aliejaus;
• be atvirų žaizdų;
• be ryškaus sudirginimo.

Labai gausus plaukuotumas gali trukdyti elektrodui tinkamai prilipti. Paprastai pakanka plaukus patrumpinti, o ne skusti odą prieš pat procedūrą, nes skutimas gali sukelti smulkų odos sudirginimą. Jeigu lipnūs elektrodai išdžiūvo, yra pažeisti arba nebeprilimpa tolygiai, juos reikia pakeisti. Peržiūrėkite turimus TENS ir EMS elektrodus.

3. Prijunkite elektrodus, kol prietaisas išjungtas

Pirmiausia prijunkite laidus prie prietaiso ir elektrodų. Tik tada uždėkite elektrodus ant odos ir įjunkite aparatą.

Elektrodai neturėtų persidengti. Tarp jų reikia palikti tarpą; ligoninių pacientams skirtose instrukcijose dažnai rekomenduojamas bent maždaug 2 cm atstumas.

4. Elektrodus dėkite netoli skausmingos vietos

Elektrodus galima dėti:

• virš ir žemiau skaudamos vietos;
• abiejose skausmingos srities pusėse;
• aplink didesnę skausmingą zoną;
• išilgai nervo ar raumens krypties, jeigu tai rekomendavo specialistas.

Elektrodo nebūtina dėti tiesiai ant skaudžiausio taško. Kartais patogesnę ir tolygesnę stimuliaciją galima pasiekti elektrodus išdėstant aplink skausmingą sritį.

5. Pasirinkite TENS programą

Jeigu prietaisas turi kelias funkcijas, įsitikinkite, kad pasirinkta būtent TENS arba skausmo mažinimo programa, o ne raumenų jėgos, ištvermės ar atsistatymo režimas.

Pradžioje galima naudoti gamintojo nustatytą programą. Savarankiškai keisti dažnio ar impulso trukmės nebūtina, jeigu vartotojas nesupranta šių parametrų reikšmės.

6. Intensyvumą didinkite palaipsniui

Intensyvumą didinkite lėtai, kol pajusite:

• aiškiai juntamą dilgčiojimą;
• stiprų, bet komfortišką pojūtį;
• stimuliaciją, kuri nesukelia deginimo ar skausmo.

Per silpna, vos juntama stimuliacija gali būti mažiau veiksminga. Kita vertus, pernelyg didelis intensyvumas padidina diskomforto ir odos sudirginimo riziką.

Procedūros metu nervų sistema gali priprasti prie pojūčio, todėl dilgčiojimas gali susilpnėti. Tokiu atveju intensyvumą galima šiek tiek padidinti, išlaikant stiprų, bet komfortišką pojūtį. Naujesniuose tyrimuose pakankamas ir procedūros metu prireikus koreguojamas intensyvumas laikomas vienu svarbiausių TENS veiksmingumo veiksnių.

7. Po procedūros patikrinkite odą

Prieš nuimdami elektrodus išjunkite prietaisą. Elektrodus nuimkite lėtai ir netraukite jų už laido.

Po elektrodu gali trumpam atsirasti nedidelis paraudimas, tačiau jis turėtų palaipsniui sumažėti. Procedūrą nutraukite, jeigu atsiranda:

• niežėjimas;
• deginimas;
• bėrimas;
• pūslelės;
• ryškus arba ilgai išliekantis paraudimas.

Kol oda neatsistatė, elektrodų toje pačioje vietoje daugiau nedėkite.

Kiek laiko naudoti TENS?

Nėra vienos universalios procedūros trukmės, kuri būtų tinkama visiems žmonėms, diagnozėms ir prietaisams.

Pradžioje praktiškai galima išbandyti maždaug 30–60 minučių procedūrą ir įvertinti:

• ar sumažėja skausmo intensyvumas;
• ar procedūra išlieka komfortiška;
• kiek laiko išlieka poveikis;
• kaip reaguoja oda.

Kai kuriais atvejais TENS galima naudoti ilgiau arba kelis kartus per dieną, jeigu tai leidžia konkretaus prietaiso instrukcija ir oda reguliariai tikrinama. Nėra pagrįstos universalios taisyklės, kad visus TENS prietaisus galima naudoti tik 10–25 minutes arba ne daugiau kaip tris kartus per dieną.

Jeigu procedūros trunka ilgiau:

• reguliariai tikrinkite odą;
• keiskite elektrodų padėtį;
• nepalikite prietaiso įjungto miego metu;
• neviršykite gamintojo nurodytos trukmės;
• nutraukite procedūrą, jeigu atsiranda diskomfortas.

Ar TENS intensyvumas turi sukelti raumens susitraukimą?

Įprastoje TENS skausmo mažinimo programoje pagrindinis tikslas yra stipri jutiminė stimuliacija. Matomas raumens susitraukimas paprastai nėra būtinas.

Jeigu raumuo pradeda ryškiai trūkčioti:

• patikrinkite, ar pasirinkta TENS, o ne EMS arba NMES programa;
• šiek tiek sumažinkite intensyvumą;
• patikrinkite elektrodų padėtį;
• įsitikinkite, kad elektrodai nėra per arti motorinio nervo taško.

Kai kurios žemo dažnio TENS programos gali sukelti nedidelį raumenų aktyvumą, tačiau jis neturėtų būti skausmingas ar sukelti staigių sąnario judesių.

Kur negalima dėti TENS elektrodų?

Elektrodų negalima dėti:

• ant priekinės arba šoninės kaklo dalies;
• ant akių, vokų arba labai arti akių;
• burnoje;
• ant pažeistos, uždegiminės ar infekuotos odos;
• vietoje, kur jutimas yra ryškiai sumažėjęs;
• taip, kad elektros srovė eitų skersai krūtinės;
• vienu metu ant krūtinės ir nugaros;
• ant lytinių organų;
• tiesiai ant nesenos operacinės žaizdos;
• vietoje, kur elektrodas trukdytų vaistiniam pleistrui.

TENS negalima naudoti vonioje, duše, vairuojant transporto priemonę, dirbant su mechanizmais ar miegant.

TENS kontraindikacijos ir atsargumo priemonės

TENS nereikėtų pradėti naudoti be gydytojo arba kito tinkamo sveikatos priežiūros specialisto leidimo, jeigu:

• implantuotas širdies stimuliatorius arba kitas elektroninis medicinos prietaisas;
• diagnozuota epilepsija;
• esate nėščia;
• turite širdies ritmo sutrikimų;
• yra reikšmingų jutimo sutrikimų;
• žmogus pats negali saugiai valdyti prietaiso arba pasakyti, ką jaučia;
• skausmo kilmė neaiški;
• TENS ketinama naudoti vaikui.

Nėštumo metu TENS kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, gimdymo skausmui, gali būti naudojamas prižiūrint specialistui. Tai nereiškia, kad nėštumo metu elektrodus galima savarankiškai dėti ant pilvo, nugaros ar dubens srities.

Jeigu implantuotas širdies stimuliatorius ar kitas elektroninis implantas, saugumo negalima įvertinti vien pagal elektrodų padėtį. Reikalingas gydančio gydytojo arba implantuoto prietaiso specialisto leidimas.

Ar TENS gali sukelti šalutinį poveikį?

TENS paprastai laikomas mažos rizikos metodu, kai naudojamas pagal instrukcijas. Didelėje meta-TENS apžvalgoje nebuvo nustatyta rimtų su TENS susijusių nepageidaujamų reiškinių, tačiau šalutinių reiškinių registravimas tyrimuose ne visada buvo išsamus.

Dažniausiai galimos problemos:

• odos paraudimas;
• niežėjimas;
• kontaktinė alergija elektrodų klijams;
• deginimo pojūtis;
• diskomfortas dėl per didelio intensyvumo;
• odos pažeidimas dėl netinkamo arba pernelyg ilgo naudojimo.

Odos sudirginimo ar deginimo rizika padidėja, jeigu elektrodai yra pažeisti, išdžiūvę, padėti per arti vienas kito, blogai prilimpa arba naudojamas pernelyg didelis stimuliacijos intensyvumas.

Ar po TENS elektrodais reikalingas elektrostimuliacijos gelis?

Šiuolaikiniuose TENS prietaisuose dažnai naudojami lipnūs elektrodai, kuriuose laidus gelio sluoksnis jau yra integruotas. Po tokiais elektrodais papildomas gelis paprastai nereikalingas, nebent gamintojo instrukcijoje nurodyta kitaip.

Atskiras elektrostimuliacijos gelis gali būti reikalingas:

• daugkartinio naudojimo guminiams arba silikoniniams elektrodams;
• elektrodams, kurie skirti naudoti kartu su laidžiąja priemone;
• tam tikroms profesionalioms elektrostimuliacijos sistemoms;
• kai tai numato gamintojo instrukcija.

Naudojant papildomą gelį po lipniu elektrodu, kuriam jis neskirtas, gali pablogėti elektrodo sukibimas ir sutrumpėti jo naudojimo laikas.

Kaip prižiūrėti TENS elektrodus?

Kad elektrodai tarnautų ilgiau:

• dėkite juos tik ant švarios ir sausos odos;
• po procedūros uždėkite juos atgal ant apsauginės plėvelės;
• laikykite uždarytoje pakuotėje;
• nelieskite gelio paviršiaus daugiau nei būtina;
• nenuimkite elektrodo traukdami už laido;
• nenaudokite elektrodo, jeigu jis nebeprilimpa tolygiai;
• laikykitės gamintojo laikymo rekomendacijų.

Susidėvėjęs elektrodas gali sukelti netolygų arba aštrų stimuliacijos pojūtį. Jeigu vienoje vietoje jaučiate dūrimą ar deginimą, patikrinkite elektrodo kontaktą su oda ir jo būklę.

Kaip pasirinkti TENS prietaisą?

Renkantis prietaisą svarbiau ne didelis programų skaičius, o tai, ar aparatas atitinka numatytą naudojimo tikslą.

Atkreipkite dėmesį:

• ar prietaise yra tikra TENS programa;
• ar intensyvumą galima reguliuoti palaipsniui;
• ar yra vienas arba du nepriklausomi kanalai;
• kiek elektrodų galima naudoti vienu metu;
• ar yra procedūros laikmatis;
• ar ekranas ir valdymas yra suprantami;
• ar lengva įsigyti atsarginių elektrodų;
• ar prietaisas turi atitinkamą medicinos priemonės ženklinimą;
• ar komplekte pateikta aiški naudojimo instrukcija.

Rinkoje galima rasti tiek paprastų TENS aparatų, tiek kombinuotų elektrostimuliacijos sistemų, įskaitant įvairius Compex ir NeuroTrac modelius. Prieš perkant reikėtų patikrinti konkretaus modelio programas – vienas prietaisas gali turėti ir TENS, ir EMS, o kitas gali būti daugiausia skirtas raumenų stimuliacijai.

Didesnis kanalų ar programų skaičius automatiškai nereiškia veiksmingesnio skausmo mažinimo. Naudojimui namuose svarbiau saugus ir suprantamas valdymas, pakankamas intensyvumo diapazonas ir tinkami elektrodai.

Kaip suprasti, ar TENS jums padeda?

Prieš procedūrą įvertinkite skausmą, pavyzdžiui, skalėje nuo 0 iki 10. Pakartokite vertinimą procedūros metu, iš karto po jos ir vėliau.

Vertinkite ne tik skausmo skaičių, bet ir funkciją:

• ar lengviau atsistoti;
• ar galite ilgiau vaikščioti;
• ar pratimus atlikti tapo lengviau;
• ar sumažėjo skausmas ramybės metu;
• ar pagerėjo miegas;
• kiek laiko išlieka poveikis.

Jeigu po kelių teisingai atliktų bandymų nepastebite jokio pokyčio, nėra pagrindo tęsti TENS vien todėl, kad prietaisas jau įsigytas. Gali būti, kad konkrečiam skausmo tipui labiau tiktų kita simptomų kontrolės ar reabilitacijos priemonė.

Kada vien TENS nepakanka?

TENS nėra skirtas būtinos diagnostikos ar gydymo atidėjimui.

Į gydytoją ar kineziterapeutą rekomenduojama kreiptis, jeigu:

• skausmas prasidėjo po rimtos traumos;
• skausmas reguliariai stiprėja;
• skausmo priežastis nežinoma;
• atsiranda ryškus patinimas, paraudimas ar karštis;
• sumažėja raumenų jėga;
• atsiranda tirpimas ar jutimo pokyčiai;
• skausmas trukdo miegoti arba atlikti kasdienes veiklas;
• vis dažniau reikia vartoti skausmą malšinančius vaistus;
• simptomai ilgą laiką negerėja.

Skubi medicinos pagalba reikalinga, jeigu skausmą lydi dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai, staigus vienos kūno pusės silpnumas ar kiti ūmūs simptomai.

Ar TENS geriau pradėti naudoti dar prieš skausmui labai sustiprėjant?

TENS gali būti praktiškiau pradėti naudoti tada, kai skausmas pradeda didėti, o ne laukti, kol jis taps labai stiprus. Kai kuriems žmonėms tai padeda lengviau tęsti judėjimą, kasdienes veiklas ar paskirtus pratimus. Tačiau TENS nereikėtų naudoti profilaktiškai be aiškaus tikslo vien todėl, kad prietaisas yra po ranka.

Kaip greitai įjungus TENS turėtų sumažėti skausmas?

Jeigu TENS konkrečiam žmogui padeda, pokyčiai paprastai pastebimi procedūros metu arba netrukus po jos. Didelėse tyrimų apžvalgose geriausiai pagrįstas būtent trumpalaikis poveikis stimuliacijos metu arba iš karto po procedūros, o ne ilgalaikis skausmo pašalinimas.

Ar normalu, jeigu skausmas sumažėja tik TENS procedūros metu?

Taip. TENS pirmiausia yra trumpalaikės simptomų kontrolės metodas, todėl kai kuriems žmonėms poveikis išnyksta netrukus po prietaiso išjungimo. Net ir toks rezultatas gali būti naudingas, jeigu procedūros metu lengviau judėti arba atlikti reabilitacijos pratimus.

Ar TENS galima naudoti vaikštant arba atliekant pratimus?

Nešiojamą TENS prietaisą paprastai galima naudoti atliekant lengvas kasdienes veiklas, jeigu elektrodai ir laidai yra saugiai pritvirtinti, o prietaisas netrukdo judesių kontrolei. TENS negalima naudoti vairuojant automobilį, dirbant su įrankiais ar mechanizmais, duše, vonioje arba miegant.

Ar TENS galima naudoti kartu su skausmą malšinančiais vaistais?

TENS galima naudoti kaip papildomą metodą kartu su gydytojo arba vaistininko rekomenduotais skausmą malšinančiais vaistais. Jeigu TENS padeda ir norėtumėte sumažinti vaistų vartojimą, savarankiškai nekeiskite dozės ar vartojimo dažnio – tai reikėtų aptarti su gydytoju ar vaistininku.

Kodėl TENS dilgčiojimo pojūtis procedūros metu susilpnėja?

Procedūros metu nervų sistema gali palaipsniui priprasti prie stimuliacijos. Jeigu dilgčiojimas tampa vos juntamas, intensyvumą galima šiek tiek padidinti, išlaikant stiprų, tačiau komfortišką pojūtį. Intensyvumo negalima didinti iki skausmo, deginimo ar nekontroliuojamo raumens susitraukimo.

Ką daryti, jeigu TENS visiškai nemažina skausmo?

Pirmiausia patikrinkite, ar intensyvumas pakankamai stiprus, elektrodai gerai prilimpa ir pasirinkta TENS, o ne EMS programa. Pagal prietaiso instrukciją galima išbandyti šiek tiek kitokią elektrodų padėtį arba kitą TENS programą. Jeigu po kelių teisingai atliktų bandymų nejaučiate jokio skirtumo, TENS konkrečiam skausmo tipui gali būti netinkamas – jis nepadeda visiems žmonėms.

Ar ilgai naudojant TENS jis gali tapti mažiau veiksmingas?

Kai kuriems žmonėms pakartotinai naudojant vienodą ir pernelyg silpną stimuliaciją poveikis gali sumažėti. Praktiškai svarbu išlaikyti aiškiai juntamą, tačiau neskausmingą intensyvumą ir, jeigu reikia, procedūros metu jį koreguoti. Programų ar dažnio nereikėtų keisti atsitiktinai, jeigu vartotojas nesupranta konkrečių parametrų reikšmės.

Ar TENS gali paslėpti rimtą sveikatos problemą?

TENS gali trumpam sumažinti skausmo pojūtį, tačiau jis nenustato diagnozės ir negydo skausmo priežasties. Prietaiso nereikėtų naudoti medicininiam ištyrimui atidėti, jeigu skausmo kilmė neaiški, jis sparčiai stiprėja arba jį lydi karščiavimas, ryškus patinimas, tirpimas, raumenų silpnumas ar kiti neįprasti simptomai. NHS rekomenduoja prieš naudojant TENS pasikonsultuoti su specialistu, jeigu skausmo priežastis nežinoma.

Apibendrinimas

TENS terapija gali būti praktiška papildoma priemonė trumpalaikiam skausmui mažinti. Didelės tyrimų apžvalgos rodo, kad pakankamai stipri, tačiau komfortiška stimuliacija procedūros metu arba iš karto po jos gali sumažinti skausmo intensyvumą. Tačiau poveikis nėra garantuotas, gali būti trumpalaikis, o kai kurių diagnozių gydymo gairėse TENS nerekomenduojama naudoti rutiniškai.

Svarbiausi saugaus naudojimo principai:

• išsiaiškinti skausmo priežastį;
• pasirinkti TENS, o ne atsitiktinę EMS programą;
• elektrodus dėti ant švarios ir sveikos odos;
• naudoti stiprų, tačiau neskausmingą intensyvumą;
• prireikus procedūros metu koreguoti intensyvumą;
• reguliariai tikrinti odą;
• laikytis kontraindikacijų ir prietaiso instrukcijos;
• nelaikyti TENS vieninteliu reikalingu gydymo metodu.

Didžiausia praktinė nauda gali būti tada, kai trumpalaikis skausmo sumažėjimas padeda žmogui lengviau ir saugiau judėti, atlikti paskirtus pratimus arba kasdienes veiklas.

Naudota literatūra

Johnson MI, Paley CA, Jones G, Mulvey MR, Wittkopf PG. Efficacy and safety of transcutaneous electrical nerve stimulation for acute and chronic pain in adults: a systematic review and meta-analysis of 381 studies – the meta-TENS study. BMJ Open. 2022;12:e051073.

Vance CGT, Dailey DL, Chimenti RL, et al. Using TENS for Pain Control: Update on the State of the Evidence. Medicina. 2022;58(10):1332.

Amer-Cuenca JJ, et al. Dose-Response Effects of Transcutaneous Electrical Nerve Stimulation for Chronic Low Back Pain: A Systematic Review and Meta-Analysis. European Journal of Pain. 2026;30(2):e70222.

National Institute for Health and Care Excellence. Low back pain and sciatica in over 16s: assessment and management. NICE guideline NG59.

National Institute for Health and Care Excellence. Osteoarthritis in over 16s: diagnosis and management. NICE guideline NG226.

NHS. TENS – transcutaneous electrical nerve stimulation.

Cambridge University Hospitals NHS Foundation Trust. Advice on using a transcutaneous electrical nerve stimulation machine.

Royal National Orthopaedic Hospital. A Patient Guide to Transcutaneous Electrical Nerve Stimulation.

📖 Reabilitacijos priemonės namams: ką pasirinkti?

📖 NeuroTrac elektrostimuliatoriai – TENS, REHAB, MultiTENS, SPORTS XL ir Continence palyginimas

📖 Compex elektrostimuliacijos prietaisai – FIT ir SP modelių palyginimas

📖 Chattanooga Rehab, Theta ir Physio – profesionalių elektrostimuliatorių palyginimas

📖 TENS ir EMS elektrodų išdėstymas – praktinis vadovas skirtingoms kūno sritims

Kokio dydžio TENS elektrodus pasirinkti nugaros ar sąnarių skausmui?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Didesnėms sritims, pavyzdžiui, apatinei nugaros daliai ar šlauniai, paprastai patogesni didesni elektrodai, nes stimuliacija pasiskirsto tolygiau. Mažesni, pavyzdžiui, 5 × 5 cm elektrodai, geriau tinka lokalioms sritims aplink kelį, alkūnę ar petį. Per mažas elektrodas naudojant didelį intensyvumą gali sukelti aštresnį pojūtį, todėl reikėtų laikytis konkretaus TENS prietaiso instrukcijos.

Norite daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?

Apsilankykite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltyje, kur rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, fizinio krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.

Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas