Artritas: rūšys, simptomai ir kaip sumažinti sąnarių skausmą

Sąnarių skausmas gali apsunkinti vaikščiojimą, atsistojimą, darbą rankomis, sportą ir net miegą. Tačiau ne visi sąnarių skausmai reiškia tą pačią diagnozę. Artritas nėra viena konkreti liga – tai platus terminas, apibūdinantis įvairias sąnarius pažeidžiančias būkles, kurios gali sukelti skausmą, sustingimą, tinimą ir judesių ribotumą.

Osteoartritas, reumatoidinis artritas ir podagra gali sukelti panašius simptomus, tačiau jų priežastys ir gydymas labai skiriasi. Esant osteoartritui, vieni svarbiausių gydymo elementų dažnai yra laipsniškas krūvio pritaikymas ir pratimai, o esant uždegiminiam artritui gali būti reikalinga savalaikė reumatologo konsultacija ir ligos eigą modifikuojantys vaistai.

Todėl artrito skausmo mažinimas turėtų prasidėti ne nuo atsitiktinai pasirinktos procedūros ar pagalbinės priemonės, o nuo supratimo, kas sukelia simptomus.

Kas yra artritas?

Artritas yra bendras ligų, pažeidžiančių vieną ar kelis sąnarius, pavadinimas. Priklausomai nuo artrito rūšies, gali būti pažeidžiama sąnarinė kremzlė, kaulas, sąnario kapsulė, sinovinis dangalas, sausgyslės ir aplinkiniai raumenys.

Dažniausi požymiai:

• skausmas judant arba ramybės metu;
• sąnario sustingimas;
• tinimas;
• šilumos ar karščio pojūtis;
• sumažėjusi judesių amplitudė;
• sumažėjusi raumenų jėga;
• sunkumai atliekant kasdienę veiklą.

Artrito simptomai gali vystytis palaipsniui arba prasidėti staiga. Jie gali išlikti ilgą laiką, periodiškai sustiprėti arba sumažėti. Simptomų pobūdis yra vienas iš veiksnių, padedančių gydytojui nustatyti galimą artrito rūšį.

Dažniausios artrito rūšys

Osteoartritas arba artrozė

Osteoartritas yra dažniausia artrito forma. Tai nėra vien paprastas kremzlės „nusidėvėjimas“, bet palaipsniui vykstantys pokyčiai visame sąnaryje, įskaitant kremzlę, kaulą, sąnario kapsulę ir aplinkinius raumenis.

Osteoartritas dažniausiai pažeidžia:

• kelių sąnarius;
• klubų sąnarius;
• plaštakų ir pirštų sąnarius;
• pėdas;
• stuburo sąnarius.

Būdingi simptomai – skausmas fizinio krūvio metu arba po jo, trumpalaikis sustingimas po poilsio ir palaipsniui mažėjanti judesių amplitudė. Simptomai ne visada atitinka rentgeno nuotraukose matomų pokyčių mastą – ryškūs struktūriniai pokyčiai gali sukelti nedidelius nusiskundimus, o palyginti nedideli pakitimai kartais labai paveikia kasdienį gyvenimą.

Vyresniems nei 45 metų žmonėms osteoartritą dažnai galima diagnozuoti kliniškai, jeigu skausmas susijęs su fizine veikla, o rytinis sustingimas trunka ne ilgiau kaip maždaug 30 minučių. Rentgeno tyrimas nėra automatiškai būtinas kiekvienam pacientui, nebent simptomai yra netipiniai arba įtariama kita diagnozė.

Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė uždegiminė liga. Imuninė sistema klaidingai atakuoja sąnario audinius ir sukelia ilgalaikį uždegimą. Be tinkamo gydymo liga gali pažeisti sąnarius ir paveikti kitas organizmo sistemas.

Reumatoidiniam artritui gali būti būdinga:

• kelių sąnarių tinimas;
• smulkiųjų plaštakų ir pėdų sąnarių pažeidimas;
• ryškus rytinis sustingimas;
• panašūs simptomai abiejose kūno pusėse;
• nuovargis ir sumažėjusi energija;
• periodiniai ligos paūmėjimai.

Jeigu keli sąnariai arba smulkieji plaštakų ir pėdų sąnariai ilgą laiką išlieka patinę, svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir reumatologą. Normalūs uždegiminiai rodikliai arba neigiami antikūnų tyrimai visiškai neatmeta reumatoidinio artrito. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sumažinti sąnarių pažeidimo bei funkcinių apribojimų riziką.

Podagra

Podagra yra kristalų sukeltas artritas. Padidėjus šlapimo rūgšties kiekiui, sąnaryje arba aplink jį gali susidaryti uratų kristalai, sukeliantys staigų ir labai skausmingą uždegimo priepuolį.

Būdingi simptomai:

• staigus ir stiprus skausmas;
• sąnario tinimas;
• paraudimas ir karštis;
• ryškus jautrumas net lengvam prisilietimui;
• simptomų pradžia naktį arba anksti ryte.

Podagra dažnai pažeidžia didžiojo kojos piršto pagrindo sąnarį, tačiau gali pasireikšti ir pėdoje, čiurnoje, kelyje, plaštakoje, alkūnėje bei kituose sąnariuose. Ūminio priepuolio gydymui ir pakartotinių priepuolių profilaktikai gali būti reikalingi skirtingi vaistai.

Psoriazinis artritas

Psoriazinis artritas yra uždegiminė sąnarių liga, galinti išsivystyti žmonėms, sergantiems psoriaze. Kartais sąnarių simptomai prasideda dar prieš atsirandant ryškiems odos pokyčiams.

Liga gali pažeisti pirštų, pėdų, kelių ir kitus sąnarius, taip pat sausgyslių prisitvirtinimo vietas. Kai kuriems žmonėms gali patinti visas rankos ar kojos pirštas. Jeigu sergant psoriaze atsiranda sąnarių tinimas, ilgalaikis sustingimas arba skausmas sausgyslių prisitvirtinimo vietose, rekomenduojama gydytojo konsultacija.

Reaktyvusis artritas

Reaktyvusis artritas gali išsivystyti po infekcijos, dažnai virškinimo arba urogenitalinėje sistemoje. Infekcija gali būti jau praėjusi, kai prasideda sąnarių skausmas ir tinimas.

Be sąnarių simptomų, kartais pasireiškia akių uždegimas, ryškus nuovargis ar kiti simptomai. Jeigu sąnarių skausmas prasidėjo po neseniai persirgtos infekcijos, apie tai svarbu informuoti gydytoją.

Kaip pagal simptomus skiriasi artrito rūšys?

Požymis	Osteoartritas	Reumatoidinis artritas	Podagra
Simptomų pradžia	Paprastai palaipsnė	Gali vystytis palaipsniui arba gana greitai	Dažnai labai staigi
Skausmas	Dažniau susijęs su fiziniu krūviu	Dažnai ryškus ir po poilsio	Labai stiprus, dažnai viename sąnaryje
Rytinis sustingimas	Paprastai trumpesnis	Dažnai trunka ilgiau	Ūminio priepuolio metu judėti gali būti labai skausminga
Tinimas	Gali būti nedidelis arba periodinis	Dažnai nuolatinis ir apima kelis sąnarius	Ryškus, sąnarys karštas ir paraudęs
Dažniausiai pažeidžiami sąnariai	Keliai, klubai, plaštakos, pėdos	Smulkieji plaštakų ir pėdų sąnariai	Didysis kojos pirštas, pėda, čiurna, kelis
Pagrindinis gydymo principas	Pratimai, krūvio valdymas, simptomų kontrolė	Reumatologo paskirtas medikamentinis gydymas ir reabilitacija	Ūminio priepuolio gydymas ir šlapimo rūgšties kontrolė

Ši lentelė nėra skirta savidiagnostikai. Skirtingos artrito rūšys gali pasireikšti vienu metu, o simptomai ne visada atitinka klasikinį aprašymą.

Kaip diagnozuojamas artritas?

Diagnozė pradedama nuo pokalbio apie simptomus ir sąnarių apžiūros. Gydytojas gali paklausti:

• kada prasidėjo skausmas;
• ar jis susijęs su fiziniu krūviu;
• kiek laiko trunka rytinis sustingimas;
• ar sąnarys patinsta ir tampa karštas;
• ar simptomai apima vieną ar kelis sąnarius;
• ar buvo trauma arba infekcija;
• ar žmogus ar jo šeimos nariai serga psoriaze, podagra ar uždegiminėmis ligomis.

Priklausomai nuo situacijos gali būti reikalingi kraujo tyrimai, rentgenograma, ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tyrimas arba sąnarinio skysčio analizė. Pavyzdžiui, sąnarinio skysčio tyrimas gali padėti atskirti podagrą nuo infekcijos.

Osteoartrito atveju vaizdinio tyrimo rezultatas neturėtų būti vienintelis gydymo kriterijus. Reikia įvertinti ir skausmą, judrumą, raumenų jėgą bei tai, kaip sąnario būklė veikia žmogaus kasdienę veiklą.

Kaip sumažinti artrito skausmą?

Artrito skausmo mažinimo būdas priklauso nuo diagnozės. Nėra vieno universalaus gydymo metodo, tinkamo visoms artrito rūšims.

1. Nustatykite artrito rūšį

Esant osteoartritui, pratimai ir tinkamas krūvio valdymas yra gydymo pagrindas. Sergant reumatoidiniu ar psoriaziniu artritu pratimai taip pat svarbūs, tačiau jie nepakeičia reumatologo paskirto ligos eigą modifikuojančio gydymo.

Podagros atveju taip pat nepakanka vien pakeisti mitybą ar naudoti šaltą kompresą. Gali būti reikalingas tiek ūminio priepuolio gydymas, tiek ilgalaikė šlapimo rūgšties kiekio kontrolė.

2. Išlaikykite reguliarų ir tinkamą fizinį aktyvumą

Skausmo baimė neretai paskatina žmogų nustoti judėti. Trumpam tai gali atrodyti lengviau, tačiau ilgalaikis aktyvumo sumažėjimas gali susilpninti raumenis, pabloginti pusiausvyrą ir sumažinti sąnario gebėjimą toleruoti krūvį.

Esant osteoartritui rekomenduojami individualiai pritaikyti gydomieji pratimai, įskaitant vietinių raumenų stiprinimą ir aerobinės ištvermės treniruotes. Pradėjus mankštintis skausmas trumpam gali sustiprėti, tačiau reguliarus ir nuoseklus fizinis krūvis ilgainiui gali pagerinti funkciją, gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.

Priklausomai nuo pažeisto sąnario į programą galima įtraukti:

• raumenų jėgos pratimus;
• sąnario judrumo pratimus;
• ėjimą arba šiaurietišką ėjimą;
• treniruoklį-dviratį;
• mankštą vandenyje;
• pusiausvyros pratimus;
• kasdienių judesių, pavyzdžiui, atsistojimo ar lipimo laiptais, treniravimą.

Pratimų programos nereikia daryti maksimaliai sunkios. Svarbiau reguliarumas ir prognozuojama organizmo reakcija į krūvį.

3. Pritaikykite krūvį, o ne visiškai jo atsisakykite

Artrito simptomams paūmėjus gali prireikti laikinai sumažinti krūvį, pakartojimų skaičių arba judesių amplitudę. Tai nereiškia, kad sąnarį reikia visiškai imobilizuoti.

Praktiškai gali padėti:

• didesnę užduotį padalyti į kelias trumpesnes dalis;
• fizinį aktyvumą kaitalioti su poilsio laikotarpiais;
• vengti staigaus krūvio didinimo;
• išlaikyti lengvus, toleruojamus judesius;
• palaipsniui grįžti prie įprastos veiklos.

Jeigu po fizinės veiklos simptomai gerokai sustiprėja ir iki kitos dienos negrįžta į įprastą lygį, kitą krūvį galima sumažinti.

4. Kūno svorio mažinimas, kai tai reikalinga

Žmonėms, sergantiems kelio ar klubo osteoartritu ir turintiems padidėjusį kūno svorį, jo mažinimas gali pagerinti fizinę funkciją, gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.

NICE gairėse nurodoma, kad naudos gali suteikti bet koks pasiektas kūno svorio sumažėjimas, tačiau maždaug 10 % kūno masės sumažinimas paprastai suteikia didesnę naudą nei 5 %. Tikslas turėtų būti realistiškas ir pasiekiamas, o ne paremtas greita dieta.

5. Šaltis ir šiluma simptomų kontrolei

Šalčio kompresas gali trumpam padėti, jeigu po fizinio krūvio sąnarys yra patinęs, karštas arba labai jautrus. Šalčio negalima dėti tiesiai ant odos.

Šiluma kai kuriems žmonėms padeda sumažinti sustingimo pojūtį ir palengvina judėjimo pradžią, ypač ryte. Tačiau labai karštam ir patinusiam sąnariui šiluma gali būti netinkamiausias pasirinkimas.

Šaltis ir šiluma gali pagerinti savijautą, tačiau jie negydo artrito priežasties ir nepakeičia judėjimo ar tinkamo medicininio gydymo.

6. Ortozės ir vaikščiojimo pagalbinės priemonės

Ortozė, vaikščiojimo lazdelė ar kita pagalbinė priemonė gali būti naudinga, jeigu yra:

• sąnario nestabilumas;
• ryški krūvio asimetrija;
• sunku saugiai vaikščioti;
• reikia laikinai sumažinti krūvį;
• skausmas trukdo atlikti reabilitacijos pratimus.

Esant apatinių galūnių osteoartritui galima apsvarstyti vaikščiojimo lazdelę ar kitą ėjimo priemonę. Ortozės, vidpadžiai ir teipavimas nėra automatiškai būtini visiems – juos verta naudoti tada, kai yra konkreti funkcinė problema ir priemonė realiai pagerina judėjimą.

Pagalbinė priemonė neturėtų būti vienintelis gydymo būdas. Jei įmanoma, ją reikėtų derinti su tinkama jėgos ir judrumo pratimų programa.

7. Vaistai turi būti parenkami individualiai

Vaistų pasirinkimas priklauso nuo artrito rūšies, pažeisto sąnario, kitų ligų ir jau vartojamų vaistų.

Esant osteoartritui tarptautinės NICE gairės rekomenduoja:

• kelio osteoartrito atveju apsvarstyti vietinį nesteroidinį vaistą nuo uždegimo;
• geriamuosius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo vertinti atsargiai dėl skrandžio, inkstų, kepenų ir širdies bei kraujagyslių rizikos;
• vartoti mažiausią veiksmingą dozę kuo trumpesnį laiką;
• paracetamolio ir silpnų opioidų nesiūlyti reguliariai, nebent kitos galimybės netinka;
• nenaudoti stiprių opioidų osteoartrito gydymui.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tinka ne visiems pacientams. Prieš juos vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jeigu yra buvusi skrandžio opa, inkstų liga, širdies ir kraujagyslių sutrikimų, nėštumas arba vartojami kraują skystinantys vaistai.

8. Ne visos injekcijos yra vienodos

Esant osteoartritui galima apsvarstyti kortikosteroidų injekciją į sąnarį, jeigu kiti skausmą mažinantys vaistai netinka arba reikia trumpam sumažinti skausmą, kad žmogus galėtų aktyviau dalyvauti reabilitacijoje. Poveikis paprastai būna trumpalaikis.

NICE gairės nerekomenduoja rutiniškai naudoti hialurono rūgšties injekcijų osteoartritui gydyti. Tai nereiškia, kad visose šalyse ir visose situacijose taikomas identiškas požiūris, tačiau injekcijos pasirinkimą reikėtų aptarti su gydytoju, įvertinus tikėtiną naudą, riziką ir alternatyvas.

9. Masažas ir manualinė terapija yra papildomos priemonės

Masažas ir sąnarių mobilizacija kai kuriems žmonėms gali trumpam sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti savijautą. Tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip artritą išgydančių metodų.

Esant klubo arba kelio osteoartritui manualinė terapija gali būti taikoma kartu su gydomaisiais pratimais, tačiau įrodymai nepalaiko jos kaip vienintelio gydymo metodo.

TENS ir kiti elektroterapijos metodai taip pat negali pakeisti aktyvios reabilitacijos. NICE osteoartrito gairėse jų rutininis naudojimas nerekomenduojamas, nes įrodymai apie kliniškai reikšmingą naudą nėra pakankamai įtikinami.

Kaip kineziterapeutas gali padėti sergant artritu?

Kineziterapeuto užduotis nėra vien parodyti keletą bendrų pratimų. Vertinimo metu specialistas gali patikrinti:

• skausmo pobūdį ir jį provokuojančius judesius;
• sąnario tinimą ir judrumą;
• raumenų jėgą;
• pusiausvyrą ir ėjimo kokybę;
• gebėjimą atsistoti, lipti laiptais arba dirbti rankomis;
• kasdienį ir sportinį krūvį;
• pagalbinės priemonės poreikį;
• žmogaus baimes ir judėjimo vengimą.

Po įvertinimo parenkamas tinkamas pradinis krūvio lygis. Vienam žmogui iš pradžių gali reikėti paprastų judrumo pratimų, kitam – progresuojančių jėgos treniruočių arba palaipsniui didinamo vaikščiojimo krūvio.

Jeigu kineziterapeutas pastebi ryškų sąnario uždegimą ar požymius, kurie neatitinka įprastos mechaninės reakcijos į krūvį, jis gali rekomenduoti gydytojo arba reumatologo konsultaciją.

Ko geriau nedaryti?

Sergant artritu nereikėtų:

• ilgą laiką visiškai vengti judėjimo;
• agresyviai „pralaužti“ sustingusį ar patinusį sąnarį;
• manyti, kad visi sąnarių skausmai yra osteoartritas;
• reumatologo paskirtą gydymą pakeisti maisto papildais;
• pasikliauti vien masažu, teipavimu, ortoze ar elektroterapija;
• ilgą laiką savarankiškai vartoti vaistus nuo uždegimo;
• ignoruoti greitai didėjantį sąnario tinimą ir karštį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Planinė gydytojo konsultacija rekomenduojama, jeigu:

• sąnarių skausmas išlieka arba reguliariai kartojasi;
• patinę keli sąnariai;
• rytinis sustingimas yra ilgalaikis;
• palaipsniui mažėja judrumas;
• skausmas trukdo miegui arba kasdienei veiklai;
• atsiranda sąnario deformacija;
• simptomai prasidėjo po infekcijos;
• psoriaze sergančiam žmogui atsiranda sąnarių tinimas.

Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jeigu vienas sąnarys staiga tampa labai skausmingas, karštas ir stipriai patinęs, ypač jeigu kartu pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ar bloga bendra savijauta. Tokius simptomus gali sukelti ne tik podagra, bet ir septinis artritas – sąnario infekcija, kurią būtina greitai gydyti.

Apibendrinimas

Artritas nėra viena liga, todėl nėra ir vieno gydymo metodo, tinkamo visiems.

Esant osteoartritui gydymo pagrindą paprastai sudaro:

• informacija ir supratimas apie simptomus;
• individualiai pritaikyti pratimai;
• laipsniškas krūvio valdymas;
• kūno svorio mažinimas, kai tai reikalinga;
• tinkama medikamentinė simptomų kontrolė;
• tam tikrais atvejais pagalbinės priemonės arba operacija.

Sergant reumatoidiniu, psoriaziniu ar kitu uždegiminiu artritu kineziterapija padeda išlaikyti judrumą, jėgą ir kasdienę funkciją, tačiau ji nepakeičia gydytojo paskirto ligos eigą modifikuojančio gydymo.

Svarbiausias tikslas ne visada yra visiškai pašalinti visus pojūčius ar simptomus, o padėti žmogui saugiau judėti, geriau toleruoti kasdienį krūvį ir išlaikyti savarankiškumą.

Naudota literatūra

National Institute for Health and Care Excellence. Osteoarthritis in over 16s: diagnosis and management. NICE guideline NG226. 2022.

National Institute for Health and Care Excellence. Rheumatoid arthritis in adults: management. NICE guideline NG100. Updated 2020.

National Institute for Health and Care Excellence. Gout: diagnosis and management. NICE guideline NG219. 2022.

World Health Organization. Osteoarthritis. 2023.

World Health Organization. Rheumatoid arthritis. 2023.

📖 Reabilitacijos priemonės namams: ką pasirinkti?

📖 Kada po kelio traumos reikalinga kineziterapeuto pagalba?

📖 Pratimai kelio stabilumui ir jėgai atkurti

📖 Kelio sąnario endoprotezavimas: priemonės reabilitacijai namuose

📖 TENS procedūra skausmui mažinti

Ar sąnario traškėjimas reiškia, kad artritas progresuoja?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Nebūtinai. Traškėjimas, spragsėjimas ar trinties pojūtis judant gali pasireikšti ir be reikšmingo simptomų pablogėjimo ir pats savaime nerodo, kad liga progresuoja. Svarbiau vertinti skausmą, tinimą, judrumą ir kasdienę funkciją. Jeigu traškėjimą lydi sąnario užsikirtimas, staigus skausmas arba greitai didėjantis tinimas, rekomenduojama specialisto konsultacija.

Ieškote daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?

Peržiūrėkite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltį, kurioje rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.

Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas