TENS ir EMS elektrodų išdėstymas – praktinis vadovas skirtingoms kūno zonoms

Net ir geras elektrostimuliacijos prietaisas gali sukelti silpną, netolygią ar nemalonią stimuliaciją, jei elektrodai išdėstyti netinkamoje vietoje. Naudojant TENS svarbu apimti skausmingą sritį ir sukelti stiprią, tačiau komfortišką jutiminę stimuliaciją, o atliekant EMS arba NMES procedūrą elektrodai turi aktyvuoti konkretų raumenį ir sukelti kontroliuojamą jo susitraukimą.

Todėl nėra vienos universalios elektrodų išdėstymo schemos, tinkamos visoms programoms. Net toje pačioje kūno srityje TENS ir EMS elektrodus gali reikėti išdėstyti skirtingai.

Šiame straipsnyje aptariamas TENS ir EMS elektrodų išdėstymas juosmens srityje, peties srityje, aplink kelio sąnarį, ant dilbio, šlaunies ir blauzdos raumenų. Pateiktos schemos yra bendro pobūdžio pavyzdžiai, o ne individuali gydymo programa. Visada vadovaukitės konkretaus prietaiso naudojimo instrukcija ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijomis.

TENS ir EMS elektrodų išdėstymas – kuo jie skiriasi?

TENS elektrodų išdėstymo tikslas

TENS, arba transkutaninės elektrinės nervų stimuliacijos, pagrindinis tikslas yra laikinai paveikti skausmo suvokimą. Procedūros metu paprastai jaučiamas aiškus, stiprus, tačiau komfortiškas dilgčiojimas. Matomas raumens susitraukimas nėra būtinas.

TENS elektrodai dažniausiai išdėstomi:

• abiejose skausmingos srities pusėse;
• virš ir žemiau skausmingos vietos;
• aplink didesnę skausmingą sritį;
• pagal skausmo plitimo kryptį;
• ant sveikos odos netoli skausmingos vietos, jei tiesioginis elektrodo uždėjimas sukelia diskomfortą.

Didelėje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje, apėmusioje 381 randomizuotą kontroliuojamą tyrimą, nustatyta, kad pakankamai stipri, tačiau neskausminga TENS stimuliacija procedūros metu arba iškart po jos gali sumažinti ūminio ir lėtinio skausmo intensyvumą, palyginti su placebo. Vis dėlto TENS yra pagalbinė simptomų valdymo priemonė ir nepakeičia tinkamos diagnostikos, aktyvios reabilitacijos ar būtino medicininio gydymo.

EMS arba NMES elektrodų išdėstymo tikslas

EMS ir NMES programų tikslas – stimuliuoti motorinius nervus ir sukelti konkretaus raumens susitraukimą. Todėl elektrodai turi būti dedami ant stimuliuojamo raumens, o ne tik aplink vietą, kurioje jaučiamas skausmas.

Vienas elektrodas dažnai išdėstomas šalia raumens motorinio taško, o kitas – kitoje raumens pilvo dalyje, kad stimuliacijos zona apimtų norimą raumenį. Motorinis taškas – tai odos sritis virš raumens, kurioje santykinai nedideliu srovės intensyvumu galima sukelti ryškų raumens atsaką.

Tyrimai rodo, kad individualiai nustačius motorinio taško vietą galima sustiprinti elektrostimuliacijos sukeltą raumens susitraukimą, kartu sumažinant reikalingą srovės intensyvumą ir paciento diskomfortą. Anatominės elektrodų išdėstymo schemos yra geras pradinis orientyras, tačiau tiksli motorinio taško vieta skirtingiems žmonėms gali šiek tiek skirtis.

Pagrindiniai TENS ir EMS elektrodų išdėstymo principai

1. Vienam stimuliacijos kanalui paprastai reikalinga elektrodų pora

Įprastuose TENS ir EMS prietaisuose vienas stimuliacijos kanalas paprastai veikia tarp dviejų elektrodų. Abu to paties laido galai turi būti prijungti prie atitinkamos elektrodų poros pagal konkretaus prietaiso gamintojo nurodymus.

Jeigu prietaisas turi du kanalus ir keturis elektrodus, kiekviena elektrodų pora turėtų sudaryti logišką stimuliuojamą sritį.

Prieš perkeliant arba nuimant elektrodus prietaisą reikia išjungti arba sumažinti stimuliacijos intensyvumą iki nulio.

2. Elektrodai neturi persidengti

Elektrodų kraštai neturėtų liestis ar persidengti. Tarp jų turi būti pakankamas atstumas, kad stimuliacija apimtų reikiamą sritį ir elektros srovė nebūtų pernelyg koncentruota labai mažame odos plote.

Per arti vienas kito esantys elektrodai gali sukelti aštresnį ir paviršutiniškesnį pojūtį. Tuo tarpu labai didelis atstumas gali padaryti stimuliaciją mažiau tikslingą ir įtraukti audinius, kurių stimuliuoti nereikia.

3. Oda turi būti švari ir sausa

Prieš procedūrą nuo odos reikia pašalinti prakaitą, aliejus, kūno kremus ir losjonus. Lipnus elektrodas turi visu savo paviršiumi tolygiai priglusti prie odos.

Elektrodo nereikėtų toliau naudoti, jei jis prilimpa tik iš dalies, yra įtrūkęs ar stipriai susidėvėjęs arba stimuliacijos metu nuolat sukelia aštrų, nemalonų pojūtį. Po naudojimo lipnius elektrodus paprastai reikia uždėti atgal ant apsauginės plėvelės ir laikyti pagal gamintojo nurodymus.

4. Naudojant TENS reikia apimti skausmingą sritį

TENS elektrodų nebūtina dėti tiesiai ant paties skausmingiausio taško. Dažnai komfortiškesnę stimuliaciją galima pasiekti išdėsčius elektrodus abiejose skausmingos vietos pusėse arba keturiais elektrodais sukuriant stimuliacijos lauką aplink simptomų sritį.

5. Naudojant EMS stimuliuojamas raumens pilvas

EMS elektrodai paprastai dedami ant minkštosios, susitraukiančios raumens dalies. Tiesioginis elektrodo uždėjimas ant sausgyslės, ryškaus kaulinio iškilimo ar sąnario dažnai sukelia nemalonesnį pojūtį ir silpnesnį raumens susitraukimą.

NMES, naudojamos raumens aktyvacijai ar stiprinimui, tikslas paprastai yra matomas ir kontroliuojamas tikslinio raumens susitraukimas. Labai mažas intensyvumas, sukeliantis tik lengvą raumens trūkčiojimą, gali būti nepakankamas, kai siekiama pagerinti raumens aktyvaciją ar jėgą.

6. Didesnis elektrodas paprastai paskirsto srovę didesniame plote

Esant tokiam pačiam srovės intensyvumui, mažesnis elektrodas koncentruoja stimuliaciją mažesniame plote, todėl pojūtis gali būti aštresnis. Didesni elektrodai praktiški juosmens sričiai, keturgalviams, sėdmenų ir blauzdos raumenims, o mažesni elektrodai leidžia tiksliau stimuliuoti dilbį ar konkretaus motorinio taško sritį.

Visada patikrinkite, kokio dydžio elektrodai ir kokio tipo jungtys yra skirti konkrečiam elektrostimuliacijos prietaisui.

---

Kur dėti TENS elektrodus esant juosmens skausmui?

Juosmens sričiai dažniausiai naudojami du arba keturi elektrodai. Jie dedami ant raumenų abiejose stuburo pusėse, o ne tiesiai ant kaulinių slankstelių iškilimų.

Variantas su dviem elektrodais

Vieną elektrodą galima dėti viršutinėje skausmingos srities dalyje, o kitą – šiek tiek žemiau toje pačioje nugaros pusėje. Toks variantas gali būti tinkamas, kai simptomai daugiausia jaučiami vienoje pusėje.

Variantas su keturiais elektrodais

Du elektrodai gali būti išdėstyti dešinėje stuburo pusėje, o du – kairėje, aplink skausmingą sritį suformuojant stačiakampį stimuliacijos lauką.

Naudojant įprastą dviejų kanalų sistemą, praktiškas variantas yra kiekvieną kanalą palikti toje pačioje nugaros pusėje – sujungiant viršutinį ir apatinį elektrodą. Negalima sudaryti srovės kelio nuo nugaros per krūtinę į priekinę kūno dalį.

Oficialioje Compex nugaros raumenų schemoje keturi elektrodai taip pat išdėstomi dviem vertikaliomis linijomis abiejose stuburo pusėse.

Svarbu:

• nedėkite elektrodų tiesiai ant stuburo;
• nesudarykite elektros srovės kelio nuo nugaros į priekinę krūtinės dalį;
• nedėkite elektrodų ant pažeistos ar sudirgusios odos;
• jei nugaros skausmas plinta į koją ir kartu progresuoja silpnumas arba tirpimas, rekomenduojamas profesionalus ištyrimas.

Jei juosmens skausmas plinta į sėdmenį ar koją ir kartu atsiranda dilgčiojimas, tirpimas arba raumenų silpnumas, TENS neturėtų būti naudojama kaip vienintelis sprendimas. Tokie simptomai gali būti susiję su nervinės šaknelės dirginimu. Plačiau skaitykite straipsnyje Stuburo disko išvarža – simptomai, gydymas ir reabilitacija.

---

TENS elektrodų išdėstymas peties ir kaklo–pečių srityje

Peties skausmas gali būti jaučiamas priekinėje ar šoninėje peties dalyje, viršutiniame trapeciniame raumenyje arba aplink mentę. Elektrodai turėtų būti išdėstyti aplink simptomų sritį toje pačioje kūno pusėje, nesudarant srovės kelio per krūtinę.

Esant peties sąnario skausmui

Paprastas dviejų elektrodų variantas:

• vienas elektrodas ant išorinės arba užpakalinės peties dalies;
• antrasis – šiek tiek žemiau ant deltinio raumens.

Naudojant keturis elektrodus, juos galima išdėstyti aplink peties sąnarį – pavyzdžiui, du aukščiau ir du žemiau, išlaikant juos ant minkštųjų audinių ir laikantis konkretaus prietaiso instrukcijų.

Esant viršutinio trapecinio raumens įtampai

Elektrodus galima dėti ant viršutinio trapecinio raumens ir raumenų srityje tarp mentės ir stuburo. Įprastų TENS ar EMS elektrodų nereikėtų dėti priekinėje ar šoninėje kaklo dalyje, tiesiai ant gerklės ar kaklo slankstelių.

Compex elektrodų išdėstymo schemose trapecinio raumens elektrodai išdėstomi viršutinėje peties dalyje ir žemiau tarp mentės bei stuburo, o deltinio raumens stimuliacijai – viršutinėje ir šoninėje peties dalyje.

---

TENS elektrodų išdėstymas aplink kelio sąnarį

Esant kelio skausmui, TENS elektrodai dažniausiai išdėstomi aplink skausmingą sritį, o ne tiesiai ant kelio girnelės.

Variantas su keturiais elektrodais

Elektrodus galima išdėstyti:

• virš kelio sąnario vidinėje pusėje;
• virš kelio sąnario išorinėje pusėje;
• žemiau kelio sąnario vidinėje pusėje;
• žemiau kelio sąnario išorinėje pusėje.

Taip aplink kelio sąnarį sukuriamas stimuliacijos laukas. Elektrodų nereikėtų dėti tiesiai ant girnelės, neužgijusios operacinės žaizdos, tvarsčio ar ryškiai pažeistos ir sudirgusios odos.

Variantas su dviem elektrodais

Jeigu skausminga sritis yra labiau lokali, vieną elektrodą galima dėti šiek tiek virš skausmingos vietos, o kitą – žemiau. Pavyzdžiui, esant lokalizuotam skausmui vidinėje kelio pusėje, abu elektrodai gali likti medialinėje kelio pusėje.

TENS elektrodų išdėstymo aplink kelį nereikėtų painioti su keturgalvio raumens EMS/NMES schema. TENS pirmiausia skirta skausmo suvokimui paveikti, o keturgalvio raumens NMES elektrodai dedami ant šlaunies raumenų tam, kad sukeltų raumens susitraukimą.

---

Keturgalvio raumens EMS elektrodų išdėstymas

Keturgalvio raumens elektrostimuliacija dažnai naudojama reabilitacijos metu, kai sutrikusi raumens aktyvacija, įskaitant pasirinktus atvejus po kelio operacijų. Ji taip pat gali būti naudojama kaip papildoma priemonė jėgos treniruotėse.

Paprasta dviejų elektrodų schema

• didesnis elektrodas dedamas viršutinėje arba vidurinėje priekinės šlaunies dalyje;
• antrasis elektrodas – apatinėje keturgalvio raumens dalyje virš kelio.

Platesnė schema su trimis elektrodais

Kai kuriuose konkrečių prietaisų išdėstymo variantuose naudojama:

• vienas didesnis elektrodas aukščiau ant keturgalvio raumens;
• vienas mažesnis elektrodas vastus medialis srityje virš vidinės kelio pusės;
• antras mažesnis elektrodas vastus lateralis srityje virš išorinės kelio pusės.

Compex keturgalvio raumens schemoje didesnis elektrodas dedamas proksimaliau ant šlaunies, o mažesni – distaliau virš vastus medialis ir vastus lateralis sričių. Tikslus laidų ir elektrodų sujungimas priklauso nuo konkretaus Compex modelio bei naudojamų elektrodų.

Tinkamai išdėsčius elektrodus:

• susitraukimas apima didelę keturgalvio raumens dalį;
• susitraukiant keturgalviui kelio girnelė gali šiek tiek kilti į viršų;
• stimuliacija neturėtų būti aštri ar deginanti;
• neturėtų dominuoti tik nedidelės raumens dalies trūkčiojimas po vienu elektrodu.

Po operacijos NMES galima naudoti tik pagal chirurgo ar kineziterapeuto rekomendacijas. Elektrodų negalima dėti tiesiai ant neužgijusios operacinės žaizdos.

---

TENS elektrodų išdėstymas alkūnės ir dilbio srityje

Alkūnės skausmas dažnai susijęs su dilbio raumenų ir sausgyslių apkrova. TENS elektrodus paprastai komfortiškiau dėti ant minkštųjų audinių aplink skausmingą sritį, o ne tiesiai ant kaulinio alkūnės iškilimo.

Esant skausmui išorinėje alkūnės pusėje

Vieną elektrodą galima dėti ant viršutinės tiesiamųjų raumenų grupės dalies išorinėje dilbio pusėje, o kitą – keliais centimetrais žemiau pagal riešo ir pirštų tiesiamųjų raumenų kryptį.

Esant skausmui vidinėje alkūnės pusėje

Elektrodai gali būti dedami ant lenkiamųjų raumenų vidinėje dilbio pusėje. Vienas elektrodas dedamas arčiau alkūnės, o antrasis – žemiau ant raumens pilvo.

Naudojant EMS, elektrodų porą reikėtų išdėstyti išilgai stimuliuojamos raumenų grupės. Compex dilbio schemose maži elektrodai dedami viršutinėje ir apatinėje atitinkamos riešo bei pirštų lenkiamųjų arba tiesiamųjų raumenų grupės dalyje.

---

EMS elektrodų išdėstymas užpakalinės šlaunies raumenims

Stimuliuojant užpakalinės šlaunies raumenis, elektrodai dedami ant raumenų pilvo užpakalinėje šlaunies dalyje:

• vienas elektrodas aukščiau, po sėdmens raukšle, tačiau ne tiesiai ant jos;
• antrasis – žemiau, vidurinėje užpakalinės šlaunies dalyje;
• jei naudojami du kanalai, elektrodų poros gali būti paskirstytos pagal medialines ir lateralines užpakalinės šlaunies raumenų sritis, atsižvelgiant į prietaisą ir pasirinktą programą.

Elektrodų nereikėtų dėti tiesiai pakinklio duobėje už kelio arba ant sėdimojo gumburo. Susitraukimas turėtų tolygiai apimti užpakalinę šlaunies dalį ir nesukelti aštraus ar deginančio pojūčio.

---

EMS elektrodų išdėstymas blauzdos raumenims

Paprastoje schemoje vienas elektrodas dedamas viršutinėje blauzdos raumens dalyje, o antrasis – žemiau ant to paties raumens pilvo.

Jeigu tinkama kelių kanalų programa leidžia atskirai stimuliuoti medialinę ir lateralinę dvilypio blauzdos raumens galvą, galima naudoti du kanalus:

• vieną elektrodų porą vidinėje blauzdos dalyje;
• kitą porą išorinėje blauzdos dalyje.

Elektrodų nereikėtų dėti tiesiai ant Achilo sausgyslės ar pakinklio duobėje. Oficialioje Compex blauzdos schemoje didesnis elektrodas dedamas viršutinėje blauzdos dalyje, o mažesni elektrodai – žemiau ant raumens pilvo.

---

Kaip suprasti, ar elektrodai išdėstyti teisingai?

Naudojant TENS

Tinkamą išdėstymą paprastai rodo:

• tolygus dilgčiojimo pojūtis;
• stimuliacija apima arba supa skausmingą sritį;
• nėra deginimo ar aštraus dilgčiojimo;
• nėra nemalonaus nevalingo raumens trūkčiojimo;
• intensyvumą galima padidinti iki stipraus, tačiau komfortiško pojūčio.

Naudojant EMS arba NMES

Tinkamą išdėstymą paprastai rodo:

• matomas tikslinio raumens susitraukimas;
• raumuo susitraukia gana tolygiai;
• susitraukimui nereikia neproporcingai didelio srovės intensyvumo;
• gretimi raumenys neaktyvuojami labiau nei tikslinis raumuo;
• dėl stimuliacijos atsirandantis sąnario judesys yra kontroliuojamas ir saugus.

Jeigu raumens susitraukimas silpnas arba matomas tik tiesiai po vienu elektrodu, išjunkite stimuliaciją, perkelkite elektrodą keliais centimetrais ir dar kartą įvertinkite raumens atsaką.

Kai reikalingas tikslus motorinio taško nustatymas, motorinių taškų ieškiklis arba stimuliacijos rašiklis gali būti tikslesnis nei vien tik bendro anatominio paveikslėlio naudojimas.

Kokio dydžio elektrodus pasirinkti?

Kūno sritis	Dažniausiai tinkamas dydis	Pastaba
Dilbis ir nedidelės lokalios sritys	Mažesni apvalūs elektrodai arba apie 5 × 5 cm	Tikslesniam išdėstymui
Petys ir žastas	5 × 5 cm arba derinys su didesniu elektrodu	Priklauso nuo tikslinio raumens dydžio
Sritis aplink kelį naudojant TENS	5 × 5 cm	Patogu išdėstyti aplink sąnarį
Keturgalvis ir užpakalinės šlaunies raumenys	5 × 9 cm arba 5 × 10 cm, kartais derinant su mažesniais elektrodais	Didesniam raumens plotui stimuliuoti
Blauzdos raumenys	5 × 5 cm arba 5 × 9 cm	Pasirinkimas priklauso nuo blauzdos dydžio ir prietaiso schemos
Juosmens sritis	5 × 5 cm arba 5 × 9 cm	Didesni elektrodai dažnai suteikia tolygiau paskirstytą pojūtį

Fiziopreces.lv asortimente yra 5 × 5 cm, 5 × 9 cm ir 5 × 10 cm lipnių elektrodų, skirtų įvairiems TENS ir EMS prietaisams. Prieš perkant būtina patikrinti jungties tipą ir suderinamumą su konkrečiu elektrostimuliacijos aparatu.

Dažniausios TENS ir EMS elektrodų išdėstymo klaidos

Elektrodai dedami tiesiai ant kaulo arba sausgyslės

Stimuliacija ryškaus kaulinio iškilimo arba sausgyslės srityje dažnai jaučiama aštriau, o raumens susitraukimas gali būti silpnesnis. EMS elektrodai paprastai turėtų būti dedami ant raumens pilvo, o TENS elektrodai – ant sveikų minkštųjų audinių aplink arba netoli skausmingos srities.

TENS elektrodų schema naudojama raumenims stiprinti

Elektrodų išdėstymas aplink kelio sąnarį gali būti tinkamas TENS skausmo programai, tačiau toks išdėstymas neaktyvuos keturgalvio taip, kaip NMES schema, kai elektrodai dedami ant priekinės šlaunies raumenų.

Stimuliacijos intensyvumas per mažas

Naudojant TENS vos juntamas dilgčiojimas gali nesuteikti norimo poveikio, jei programa skirta stipriai, bet komfortiškai jutiminei stimuliacijai. Naudojant EMS/NMES raumens aktyvacijai ar stiprinimui, nedidelis trūkčiojimas nėra tas pats, kas stiprus ir kontroliuojamas raumens susitraukimas.

Elektrodai išdžiūvę arba prilimpa tik iš dalies

Prastas elektrodo kontaktas su oda gali lemti netolygų srovės pasiskirstymą, aštrų pojūtį ir odos sudirginimą. Susidėvėjusius, pažeistus arba blogai prilimpančius elektrodus reikia pakeisti.

Elektrodai perkeliami, kol prietaisas veikia

Prieš perkeliant elektrodą stimuliacijos intensyvumą reikia sumažinti iki nulio arba visiškai išjungti prietaisą.

Stimuliuojama sritis, kurioje labai sumažėjęs jutimas

Jeigu žmogus negali tinkamai jausti stimuliacijos intensyvumo, didėja rizika naudoti pernelyg stiprią srovę arba sudirginti odą. Srities, kurioje jutimas labai sumažėjęs, nereikėtų savarankiškai stimuliuoti nesilaikant konkretaus prietaiso naudojimo ir saugos rekomendacijų.

Kur TENS ir EMS elektrodų dėti negalima?

Naudojant įprastus TENS ir EMS prietaisus elektrodų paprastai nereikėtų dėti:

• ant galvos, veido ar arti akių, nebent konkretus medicinos prietaisas ir protokolas yra specialiai skirtas tokiam naudojimui;
• priekinėje arba šoninėje kaklo dalyje ir ant gerklės;
• taip, kad elektros srovė eitų skersai krūtinės;
• vieną elektrodą ant krūtinės, o kitą ant nugaros, jei srovė kerta liemenį;
• ant atviros žaizdos, infekuotos arba ryškiai sudirgusios odos;
• ant srities, kurioje labai sumažėjęs arba išnykęs jutimas, nebent procedūra atliekama pagal aiškias profesionalias rekomendacijas;
• tiesiai ant šviežios ar neužgijusios operacinės žaizdos;
• burnoje arba lytinių organų srityje;
• naudojant kito žmogaus asmeninius lipniuosius elektrodus.

Visada pirmenybę turi konkretaus prietaiso saugos instrukcijos. Pavyzdžiui, Compex saugos rekomendacijose nurodoma vengti elektrodų išdėstymo ant galvos ar gerklės ir tokių elektrodų konfigūracijų, kai elektros srovė kerta liemenį.

Elektrostimuliacijos nereikėtų pradėti be tinkamo medicininio įvertinimo, jei turite širdies stimuliatorių, implantuotą defibriliatorių ar kitą implantuotą elektroninį medicinos prietaisą. Papildomas atsargumas ir konkretaus prietaiso rekomendacijos būtinos nėštumo, epilepsijos, reikšmingų širdies ligų ar neaiškios kilmės simptomų atvejais. Visada patikrinkite konkretaus prietaiso instrukcijoje nurodytas kontraindikacijas.

Dažniausiai užduodami klausimai apie TENS ir EMS elektrodų išdėstymą

Kaip suprasti, kurie du elektrodai priklauso tam pačiam stimuliacijos kanalui?

Kiekvienas įprastas laidas arba stimuliacijos kanalas paprastai jungia vieną elektrodų porą. Abu to paties kanalo elektrodai turėtų būti išdėstyti vienoje logiškoje stimuliacijos srityje – pavyzdžiui, abiejose skausmingos vietos pusėse arba skirtingose to paties tikslinio raumens dalyse.

Jeigu prietaisas turi kelis kanalus, prieš procedūrą patikrinkite laidų žymėjimą ir konkretaus modelio elektrodų išdėstymo schemą.

Ar elektrodai abiejose kūno pusėse turi būti visiškai simetriški?

Nebūtinai. TENS elektrodų padėtis pritaikoma pagal simptomų vietą, o EMS atveju atsižvelgiama į konkretaus raumens formą ir motorinių taškų vietą.

Simetriškas išdėstymas gali būti praktiškas stimuliuojant abi kojas, tačiau optimali motorinio taško vieta dešinėje ir kairėje pusėje gali šiek tiek skirtis.

Ką daryti, jei po vienu elektrodu jaučiamas aštrus dilgčiojimas?

Pirmiausia išjunkite prietaisą ir patikrinkite, ar visas elektrodo paviršius gerai priglunda prie odos. Aštrus pojūtis gali atsirasti, jei elektrodo kraštas atsiklijavo, laidusis sluoksnis išdžiūvo arba po elektrodu esanti oda yra sudirgusi.

Jeigu pakeitus arba perkėlus elektrodą nemalonus pojūtis išlieka, procedūrą nutraukite.

Ar galima perkelti elektrodus, kol prietaisas įjungtas?

Ne. Prieš perkeliant, priklijuojant arba nuimant elektrodus prietaisą reikia išjungti arba visų aktyvių kanalų intensyvumą sumažinti iki nulio. Patikrinus naują padėtį, stimuliacijos intensyvumas vėl didinamas palaipsniui.

Ar elektrodus galima dėti ant tankių kūno plaukų?

Tankūs plaukai gali trukdyti elektrodui tolygiai prilipti ir pabloginti kontaktą su oda. Jei reikia, plaukus geriau atsargiai patrumpinti, o ne skusti iškart prieš procedūrą, nes skutimas gali sudirginti odą.

Kaip rasti tinkamiausią EMS motorinio taško vietą?

Pradėkite nuo gamintojo rekomenduojamos elektrodų išdėstymo schemos ir palaipsniui didinkite stimuliacijos intensyvumą.

Jeigu raumens susitraukimas silpnas, išjunkite prietaisą ir šiek tiek perkelkite mažesnį elektrodą, tada pabandykite dar kartą. Tinkamesnėje motorinio taško vietoje tas pats stimuliacijos intensyvumas paprastai sukelia stipresnį tikslinio raumens susitraukimą.

Ar galima vienu metu stimuliuoti abi kojas arba abi rankas?

Tai gali būti įmanoma, jei prietaisas turi pakankamai nepriklausomų kanalų ir pasirinkta programa yra skirta tokiam naudojimui. Kiekvienas kanalas turėtų stimuliuoti aiškiai apibrėžtą raumenų grupę, o žmogaus padėtis turi būti stabili, kad raumens susitraukimas nesukeltų pusiausvyros praradimo ar nekontroliuojamo sąnario judesio.

Visada vadovaukitės konkretaus prietaiso ir programos instrukcijomis.

Ar kiekvienos procedūros metu elektrodus reikia dėti tiksliai į tą pačią vietą?

Naudojant EMS, panašus išdėstymas padeda nuosekliai stimuliuoti tą patį raumenį ir motorinio taško sritį.

Jeigu TENS naudojama pakartotinai, elektrodus kartais galima šiek tiek perkelti tinkamoje gydymo srityje, kad nuolat nebūtų dirginama ta pati odos vieta. Jei po elektrodais atsiranda paraudimas, niežėjimas ar jautrumas, procedūrą reikia nutraukti, kol oda atsistatys.

Ar lipniems elektrodams reikia papildomo elektrodų gelio?

Paprastai ne. Lipniuose elektroduose jau būna laidusis gelio sluoksnis. Papildomą laidųjį gelį reikėtų naudoti tik tuo atveju, jei tai leidžia konkretaus elektrodo ir elektrostimuliacijos prietaiso gamintojas.

Apibendrinimas

TENS elektrodų išdėstymo tikslas – apimti arba apsupti skausmingą sritį ir sukelti stiprią, tačiau komfortišką jutiminę stimuliaciją. EMS ir NMES elektrodų tikslas – aktyvuoti konkretų raumenį, todėl svarbi elektrodų padėtis ant raumens pilvo ir motorinių taškų srityje.

Svarbiausi principai:

• kiekvienam stimuliacijos kanalui naudoti tinkamą elektrodų porą;
• elektrodus dėti tik ant švarios ir sveikos odos;
• neleisti elektrodams persidengti;
• naudojant TENS apimti arba apsupti simptomų sritį;
• naudojant EMS/NMES stimuliuoti raumens pilvą ir atitinkamas motorinių taškų sritis;
• pasirinkti kūno sričiai ir prietaisui tinkamo dydžio elektrodus;
• pakeisti išdžiūvusius, pažeistus ar prastai prilimpančius elektrodus;
• nesudaryti elektros srovės kelio skersai krūtinės;
• visada laikytis konkretaus prietaiso naudojimo instrukcijų ir kontraindikacijų.

Naudota literatūra

Johnson MI, Paley CA, Jones G, Mulvey MR, Wittkopf PG. Efficacy and safety of transcutaneous electrical nerve stimulation for acute and chronic pain in adults: the meta-TENS study. BMJ Open. 2022;12:e051073.

Gobbo M, Maffiuletti NA, Orizio C, Minetto MA. Muscle motor point identification is essential for optimizing neuromuscular electrical stimulation use. Journal of NeuroEngineering and Rehabilitation. 2014;11:17.

Gobbo M, Gaffurini P, Bissolotti L, Esposito F, Orizio C. Transcutaneous neuromuscular electrical stimulation: influence of electrode positioning and stimulus amplitude settings on muscle response. European Journal of Applied Physiology. 2011;111(10):2451–2459.

Botter A, Oprandi G, Lanfranco F, et al. Atlas of the muscle motor points for the lower limb: implications for electrical stimulation procedures and electrode positioning. European Journal of Applied Physiology. 2011;111(10):2461–2471.

Nussbaum EL, Houghton P, Anthony J, et al. Neuromuscular Electrical Stimulation for Treatment of Muscle Impairment: Critical Review and Recommendations for Clinical Practice. Physiotherapy Canada. 2017;69(5):1–76.

Compex. Electrode Placement Guide and Safety Guide.

📖 TENS terapija skausmui malšinti – kaip ją naudoti saugiai ir veiksmingai?

📖 Compex elektrostimuliacijos prietaisai – FIT ir SP modelių palyginimas

📖 NeuroTrac elektrostimuliatoriai – TENS, REHAB, MultiTENS, SPORTS XL ir Continence palyginimas

📖 Chattanooga Rehab, Theta ir Physio – profesionalių elektrostimuliatorių palyginimas

Ar pakanka nukopijuoti elektrodų išdėstymą iš internete rasto paveikslėlio?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Anatominis paveikslėlis yra geras pradinis orientyras, tačiau ypač naudojant EMS motorinio taško vieta skirtingiems žmonėms gali skirtis. Jei susitraukimas silpnas, nemalonus arba aktyvuojamas ne tas raumuo, elektrodų padėtį reikia pakoreguoti. Tinkamiausia vieta yra ta, kurioje toleruojamu stimuliacijos intensyvumu gaunamas stiprus ir tolygus tikslinio raumens susitraukimas.

Norite daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?

Peržiūrėkite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltį, kurioje rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.

Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas