Teniso alkūnė (lateralinis epikondilitas): simptomai, gydymas ir kada padeda ortozė

Skausmas išorinėje alkūnės pusėje dažnai prasideda nepastebimai – keliant pirkinių krepšį, dirbant kompiuterio pele ar atsuktuvu arba po intensyvesnės treniruotės. Todėl teniso alkūnė (lateralinis epikondilitas) yra aktuali ne tik sportininkams, bet ir biuro darbuotojams, meistrams bei visiems, kurie kasdien atlieka pasikartojančius rankos ir dilbio judesius.

Nors pavadinimas siejamas su tenisu, dauguma žmonių, susiduriančių su šia problema, teniso raketės rankose gali būti net nelaikę. Teniso alkūnė, dar vadinama lateraliniu epikondilitu arba lateraline alkūnės tendinopatija, yra sausgyslių perkrovos būklė išorinėje alkūnės pusėje.

Dažniausiai pažeidžiama riešo tiesiamųjų raumenų sausgyslių sritis, prisitvirtinanti prie lateralinio žastikaulio antkrumplio. Kai šie audiniai ilgą laiką patiria didesnį krūvį, nei gali toleruoti ir prie jo prisitaikyti, palaipsniui gali atsirasti skausmas ir sausgyslės struktūros pokyčiai.

Kas yra teniso alkūnė ir kodėl ji atsiranda?

Praktikoje teniso alkūnė dažniausiai nėra vienos konkrečios traumos pasekmė. Problema paprastai vystosi palaipsniui, kai sausgyslei tenkantis krūvis tampa didesnis, nei audiniai tuo metu gali toleruoti.

Taip gali nutikti po intensyvaus darbo sode, remonto darbų, dažno kompiuterio pelės naudojimo, pasikartojančio darbo su įrankiais, svorių kilnojimo arba sportinių veiklų, kurioms būdingas dažnas sugriebimas ir riešo judesiai.

Svarbu suprasti, kad simptomus lemia ne vien judesių skaičius. Reikšmės gali turėti ir judesio technika, nepakankamas atsistatymas, raumenų silpnumas bei tai, kaip greitai buvo padidintas darbo ar treniruočių krūvis.

Du žmonės gali atlikti tą pačią veiklą, tačiau simptomai atsiras tik vienam. Būtent todėl teniso alkūnės gydymui retai pakanka vieno sprendimo.

Teniso alkūnės simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Būdingiausias simptomas yra skausmas išorinėje alkūnės pusėje. Iš pradžių jis gali pasireikšti tik fizinio krūvio metu, tačiau vėliau pradėti trukdyti ir atliekant kasdienes veiklas.

Pavyzdžiui, skausmas gali atsirasti atidarant duris, keliant puodelį, spaudžiant ranką, nešant krepšį arba stipriau suimant daiktą.

Dalis žmonių taip pat pastebi, kad ranka tapo silpnesnė. Suėmimas gali būti nebe toks tvirtas, o nemalonūs pojūčiai gali plisti nuo išorinės alkūnės pusės žemyn į dilbį.

Kartais skausmas būna aštrus, kitais atvejais – bukas, tempiantis ar varginantis. Jei būklė užsitęsia, jautrumas kartais gali išlikti net ramybės metu.

Dažniausi simptomai:

• skausmas išorinėje alkūnės pusėje;
• diskomfortas tiesiant riešą arba pirštus prieš pasipriešinimą;
• skausmas keliant daiktus ištiesta ranka;
• susilpnėjusi arba skausminga suėmimo jėga;
• jautrumas spaudžiant išorinę alkūnės sritį.

Jeigu skausmas daugiausia jaučiamas vidinėje alkūnės pusėje, reikėtų pagalvoti ir apie kitą problemą – vadinamąją golfo žaidėjo alkūnę. Jei jaučiate pirštų dilgčiojimą arba tirpimą, yra ryškus patinimas arba sąnarys stringa, simptomai gali būti nebūdingi klasikinei teniso alkūnei.

Kaip nustatyti, ar tai tikrai teniso alkūnė?

Lengvesniais ir tipiškais atvejais patyręs specialistas dažnai gali nustatyti problemą pagal simptomų istoriją, tikslią skausmo vietą ir kelis paprastus funkcinius testus.

Paprastai vertinama, kur tiksliai skauda, kokie judesiai išprovokuoja simptomus, kaip skausmą veikia suėmimas ir ar sumažėjo rankos jėga ar funkcija.

Vaizdiniai tyrimai reikalingi ne visiems. Jei simptomai tipiški ir nėra įtarimo dėl kitos traumos, pradžioje dažnai pakanka klinikinio įvertinimo.

Tačiau jei skausmas ilgą laiką nemažėja, atsirado po didesnės traumos arba simptomai neatitinka įprasto teniso alkūnės vaizdo, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus.

Teniso alkūnės gydymas – kas iš tikrųjų padeda?

Gera žinia yra ta, kad daugumai žmonių teniso alkūnę galima sėkmingai gydyti konservatyviai. Tačiau sveikimas retai būna momentinis. Jei problema vystėsi kelis mėnesius, pagerėjimas taip pat dažniausiai vyksta palaipsniui.

Pirmasis žingsnis – sumažinti arba laikinai pakeisti sausgyslę provokuojantį krūvį. Tai paprastai nereiškia, kad rankos visai negalima naudoti.

Reikėtų nustatyti, kurios veiklos labiausiai sustiprina simptomus, ir laikinai jas modifikuoti. Kartais pakanka pakeisti suėmimo būdą, darbo įrankį, sumažinti treniruočių apimtį, pakoreguoti techniką arba dažniau daryti pertraukas.

Kitas labai svarbus gydymo etapas – pratimai. Laipsniškas jėgos lavinimas padeda atkurti sausgyslės gebėjimą toleruoti suėmimą, riešo tiesimą ir pasikartojantį dilbio krūvį.

Reabilitacijos programoje dažniausiai naudojami palaipsniui progresuojantys riešo tiesiamųjų ir dilbio raumenų jėgos pratimai. Priklausomai nuo žmogaus būklės, gali būti įtraukiami ir suėmimo bei pečių juostos pratimai, nes alkūnės apkrova yra visos viršutinės galūnės judėjimo grandinės dalis.

Esant jautresnei būklei, po fizinio krūvio galima naudoti šaltį, jei jis padeda laikinai sumažinti skausmą. Medikamentinį ar priešuždegiminį gydymą prireikus reikėtų aptarti su gydytoju arba vaistininku. Šios priemonės gali padėti valdyti simptomus, tačiau jos nepakeičia tinkamo krūvio reguliavimo ir progresuojančios reabilitacijos.

Kineziterapija ypač naudinga tada, kai neaišku, kokius pratimus pasirinkti, kokį pasipriešinimą naudoti arba kaip greitai didinti krūvį. Pernelyg agresyvus krūvis gali sustiprinti simptomus, o nuolatinis per didelis saugojimas gali neleisti sausgyslei pasiruošti normaliam kasdieniam ar sportiniam krūviui.

Kaip dozuoti pratimus esant teniso alkūnei?

Teniso alkūnės, arba lateralinės alkūnės tendinopatijos, atveju simptomai dažnai susiję su riešo tiesiamųjų ir išorinės dilbio pusės sausgyslių perkrova. Todėl pratimų tikslas nėra vien padidinti raumenų jėgą – svarbu palaipsniui gerinti sausgyslės gebėjimą toleruoti pasikartojantį suėmimą, riešo tiesimą ir dilbio krūvį.

Praktiškai pratimus galima dozuoti pagal darbo trukmę, o ne vien pagal pakartojimų skaičių ar naudojamą svorį.

Pavyzdžiui, pradžioje pratimą galima atlikti 25 sekundes, o vėliau palaipsniui ilginti darbo laiką iki 30, 35, 40, 45 ir 50 sekundžių.

Toks principas leidžia paprastai kontroliuoti sausgyslei tenkančio darbo trukmę ir palaipsniui didinti bendrą krūvį.

Kiekvieną pratimą galima atlikti keliais priėjimais. Praktinis pradinis variantas gali būti 2–3 priėjimai. Didėjant sausgyslės tolerancijai ir mažėjant simptomams, krūvį galima palaipsniui didinti iki 4–5 priėjimų.

Progresuoti galima ne tik ilginant darbo laiką, bet ir didinant pasipriešinimą, lėtinant judesio tempą, keičiant suėmimo padėtį arba pereinant prie sudėtingesnių pratimų.

Svarbiausia krūvį didinti palaipsniui. Atliekant sausgyslių reabilitaciją kartais gali būti juntamas nedidelis ir kontroliuojamas diskomfortas, tačiau pratimai neturėtų sukelti ryškaus skausmo padidėjimo treniruotės metu ar aiškaus simptomų pablogėjimo kitą dieną.

Kada gali padėti teniso alkūnės ortozė?

Ortozė arba epikondilito juosta nėra priemonė, kuri pati išgydo teniso alkūnę, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali suteikti praktišką trumpalaikę pagalbą.

Epikondilito juostos tikslas – pakeisti krūvio pasiskirstymą dilbio raumenų ir sausgyslių srityje. Daliai žmonių tai sumažina skausmą atliekant suėmimo ir kitus simptomus provokuojančius judesius bei leidžia patogiau atlikti kasdienes veiklas.

Ortozė gali būti ypač naudinga, kai skausmas pasireiškia atliekant pasikartojančius suėmimo judesius, dirbant su įrankiais, sode, keliant daiktus arba sportuojant.

Ji taip pat gali būti naudinga pereinamuoju laikotarpiu, kai žmogus jau atlieka gydomuosius pratimus, tačiau negali visiškai išvengti darbo ar sporto krūvio.

Tačiau yra svarbus apribojimas: ortozė gali sumažinti simptomus, bet pati savaime neatkuria sausgyslės gebėjimo toleruoti krūvį.

Jeigu ji naudojama kaip vienintelis gydymo būdas, o provokuojantis krūvis visiškai nekeičiamas, poveikis dažnai būna laikinas.

Todėl epikondilito juostą geriausia naudoti kaip papildomą priemonę kartu su krūvio koregavimu, progresuojančiais pratimais ir, kai reikia, specialisto konsultacija.

Kaip pasirinkti ortozę teniso alkūnei?

Dažniausiai naudojami du pagrindiniai variantai – epikondilito juosta, dedama ant viršutinės dilbio dalies, arba didesnė kompresinė alkūnės ortozė.

Pasirinkimas priklauso nuo simptomų pobūdžio ir nuo to, kokių veiklų metu reikalinga papildoma atrama.

Epikondilito juosta paprastai yra kompaktiška ir patogi darbui ar sportui. Ji sukuria tikslinį spaudimą dilbio raumenų srityje ir gali būti geras pasirinkimas, kai simptomus provokuoja konkretūs suėmimo ar riešo apkrovimo judesiai.

Elastinė kompresinė alkūnės ortozė apima didesnę sritį ir gali suteikti bendresnį kompresijos, šilumos bei atramos pojūtį. Kai kuriems žmonėms toks variantas yra patogesnis kasdieniam naudojimui.

Svarbu pasirinkti tinkamą dydį ir ortozę užsidėti tinkamoje vietoje. Per daug suveržta ortozė gali sukelti papildomą diskomfortą, o per laisva – nesuteikti reikiamo poveikio.

Jeigu užsidėjus ortozę ranka nutirpsta, pradeda dilgčioti, šalti arba jaučiamas per didelis spaudimas, ortozę reikėtų atlaisvinti arba nuimti ir iš naujo įvertinti jos dydį bei padėtį.

Vienos universaliai geriausios ortozės nėra. Fiziopreces.lv siūlomos alkūnės ortozės ir epikondilito juostos skirtos funkcinei atramai kasdienės veiklos ir reabilitacijos metu, o tinkamiausias modelis priklauso nuo konkrečių simptomų ir naudojimo tikslo.

Kada vien ortozės nepakanka?

Jeigu skausmas išlieka kelias savaites ir nemažėja, palaipsniui stiprėja arba pradeda reikšmingai varginti net ramybės metu, nereikėtų pasikliauti vien savarankišku gydymu ar ortoze.

Specialisto įvertinimas taip pat rekomenduojamas, jei ryškiai sumažėjo jėga, atsirado stiprus naktinis skausmas, rankos dilgčiojimas ar tirpimas, didelis patinimas arba kyla įtarimas dėl kitos traumos.

Panašius simptomus kartais gali sukelti kaklinės stuburo dalies problemos, periferinių nervų dirginimas ar kitos alkūnės struktūros. Todėl tikslus įvertinimas ypač svarbus tada, kai įprastas gydymas neduoda laukiamo rezultato.

Ką daryti kasdien, kad skausmas negrįžtų?

Sumažėjus jautriausiai skausmo fazei, tikslas turėtų būti ne tik trumpam pagerinti alkūnės būklę, bet ir sumažinti simptomų pasikartojimo tikimybę.

Tam svarbu tęsti tinkamus pratimus ir kartu peržiūrėti kasdienę veiklą, kuri pakartotinai apkrauna sausgyslę.

Reikšmės gali turėti darbo vietos ergonomika, suėmimo būdas, pertraukos tarp pasikartojančių judesių ir laipsniškas grįžimas prie sportinio krūvio.

Jeigu dirbate kompiuteriu, verta įvertinti, kaip naudojate pelę, ar dilbis turi tinkamą atramą ir kokia yra riešo bei plaštakos padėtis.

Jeigu problema susijusi su fiziniu darbu, gali padėti technikos koregavimas, tinkamesnis įrankių pasirinkimas arba krūvio paskirstymas abiem rankoms.

Sportuojant dažnai verta žiūrėti plačiau nei vien į alkūnę. Pečių juostos jėga ir kontrolė, suėmimo jėga, treniruočių apimtis, technika ir naudojamas inventorius taip pat gali turėti įtakos dilbio ir alkūnės apkrovai.

Teniso alkūnė gali būti varginanti problema, tačiau daugeliu atvejų ją galima sėkmingai valdyti konservatyviai. Kuo anksčiau reaguojama į simptomus, koreguojamas per didelis krūvis ir palaipsniui atkuriama audinių tolerancija, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikės pertraukos nuo darbo, sporto ar kitų įprastų veiklų.

📖 Reabilitacijos priemonės namams: ką pasirinkti?

📖 5 pratimai riešo kanalo sindromo simptomams sumažinti

📖 TENS procedūra skausmui mažinti

Kodėl teniso alkūnės skausmas dažnai grįžta, kai atrodo, kad problema jau praėjo?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Kai skausmas sumažėja, kyla noras iš karto grįžti prie ankstesnio krūvio. Būtent šiame etape simptomai dažnai atsinaujina. Sausgyslė gali jaustis geriau anksčiau, nei ji iš tikrųjų atgauna pakankamą pajėgumą toleruoti visą ankstesnį krūvį.

Daugiau straipsnių apie reabilitaciją

Domina daugiau informacijos apie reabilitaciją? Peržiūrėkite mūsų reabilitacijos gidą, kuriame rasite straipsnių apie atsigavimą po traumų ir operacijų, reabilitacijos pratimus, kineziterapeutų rekomendacijas ir kelią saugiam sugrįžimui prie kasdienės veiklos bei sporto.

Peržiūrėti reabilitacijos vadovą