Stuburo disko išvarža: simptomai, gydymas ir atsistatymas

Stuburo disko išvaržos diagnozė dažnai skamba bauginančiai. MRT aprašyme gali būti paminėta protruzija, ekstruzija, nervo šaknelės kompresija ar stuburo kanalo susiaurėjimas, todėl gali susidaryti įspūdis, kad nugara yra stipriai pažeista ir judėti nebėra saugu.

Iš tikrųjų situacija ne visada tokia dramatiška. Daugeliui žmonių tarpslankstelinių diskų pokyčiai nesukelia jokių simptomų, o dauguma simptominių juosmens disko išvaržų iš pradžių gydomos be operacijos. Atsistatymo greitis skiriasi, tačiau skausmas ir nervo dirginimas dažnai palaipsniui mažėja išlaikant tinkamą judėjimą ir palaipsniui atkuriant fizinį krūvį.

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama juosmens disko išvaržai, nes būtent ji dažniausiai sukelia apatinės nugaros dalies skausmą ir simptomus kojoje. Disko išvarža gali atsirasti ir kaklinėje stuburo dalyje, kur gali sukelti skausmą, dilgčiojimą ar rankos silpnumą.

Kas yra tarpslankstelinis diskas?

Stuburą sudaro slanksteliai, tarp kurių yra tarpslanksteliniai diskai. Jie padeda paskirstyti krūvį, užtikrina stuburo judrumą ir sugeria dalį mechaninės apkrovos, atsirandančios vaikštant, bėgant, keliant daiktus ir keičiant kūno padėtį.

Disko centre yra minkštesnis branduolys, kurį supa tvirtesnis skaidulinis žiedas. Disko išvarža susidaro tada, kai branduolio medžiaga prasiveržia pro pažeistą arba susilpnėjusią skaidulinio žiedo dalį.

Pati disko medžiaga ne visada sukelia skausmą. Simptomai dažniau atsiranda tada, kai išsikišusi disko medžiaga dirgina nervo šaknelę ar aplinkinius audinius. Skausmui įtakos gali turėti tiek mechaninis spaudimas, tiek vietinė uždegiminė reakcija.

Disko išvarža nėra tiesiog „išslydęs diskas“. Diskas neiššoka iš savo vietos ir jo negalima masažu ar manipuliacija tiesiog „įstumti atgal“. Tokie paaiškinimai gali sukelti nereikalingą baimę ir klaidingą supratimą apie gydymą.

Protruzija, ekstruzija ir sekvestracija – ką reiškia šie terminai?

MRT aprašyme gali būti vartojami keli terminai, apibūdinantys disko formą ir disko medžiagos išsikišimą.

Disko išgaubimas arba bulging paprastai reiškia platesnį disko kontūro išsikišimą. Protruzijos atveju išsikišimo pagrindas yra platesnis nei į išorę išsikišusi dalis. Ekstruzijos atveju disko medžiaga išsikiša labiau, o sekvestracija reiškia, kad disko fragmentas atsiskyrė nuo likusios disko medžiagos.

Šie terminai padeda radiologui aprašyti MRT vaizdą, tačiau patys savaime neparodo, koks stiprus bus skausmas ar ar bus reikalinga operacija. Didelė ekstruzija kartais gali sukelti palyginti nedaug simptomų, o mažesnis išsikišimas anatomiškai siauresnėje vietoje gali reikšmingai dirginti nervo šaknelę.

Didesnė išvarža taip pat nebūtinai išlieka tokio pat dydžio. Ekstruzijos ir sekvestruoti fragmentai gali sukelti ryškesnę organizmo uždegiminę ir rezorbcijos reakciją, kurios metu išvaržos dydis palaipsniui mažėja. 2024 m. sisteminėje apžvalgoje spontaniška disko medžiagos rezorbcija konservatyvaus gydymo metu buvo stebėta vidutiniškai 76,6 % pacientų, nors skirtingų tyrimų rezultatai gerokai skyrėsi.

Ar MRT matoma disko išvarža visada sukelia skausmą?

Ne. Degeneraciniai diskų pokyčiai, disko išgaubimai ir net išvaržos gali būti matomi ir žmonėms, kurie nejaučia nugaros skausmo.

Todėl MRT aprašymo nereikėtų vertinti atskirai nuo žmogaus simptomų ir klinikinio ištyrimo. Kad disko pokytis būtų laikomas tikėtinu simptomų šaltiniu, jo vieta turėtų atitikti skausmo plitimą, jutimo pokyčius, raumenų jėgos sumažėjimą ir kitus klinikinius požymius. Tyrimai rodo, kad diskų pokyčiai dažniau nustatomi žmonėms, jaučiantiems nugaros skausmą, tačiau jie nėra būdingi tik skausmingai nugarai.

Tai ypač svarbu žmonėms, kurie perskaitę MRT aprašymą pradeda vengti judėjimo. MRT parodo stuburo anatomiją konkrečiu momentu, tačiau neparodo, kaip gerai žmogus gali vaikščioti, kelti daiktus, sportuoti ar prisitaikyti prie fizinio krūvio.

Kokie simptomai būdingi juosmens disko išvaržai?

Juosmens disko išvarža gali sukelti vietinį apatinės nugaros dalies skausmą, tačiau būdingesni simptomai atsiranda tada, kai dirginama nervo šaknelė.

Skausmas gali prasidėti apatinėje nugaros dalyje ar sėdmens srityje ir plisti per šlaunį, blauzdą iki pėdos. Jis gali būti aštrus, deginantis ar panašus į elektros smūgį. Priklausomai nuo pažeistos nervo šaknelės gali atsirasti ir dilgčiojimas, tirpimas bei konkrečių kojos raumenų silpnumas.

Kai kuriems žmonėms kojos skausmas būna stipresnis už patį nugaros skausmą. Simptomus gali sustiprinti ilgas sėdėjimas, pasilenkimas, kosulys ar čiaudulys, tačiau reakcija į judesius kiekvienam žmogui gali skirtis.

Kaklinės stuburo dalies disko išvarža gali sukelti panašius simptomus rankoje – skausmą, plintantį iš kaklo į petį, dilbį ar pirštus, taip pat dilgčiojimą, jutimo pokyčius ir rankos raumenų silpnumą.

Ar disko išvarža ir išialgija yra tas pats?

Tai nėra visiškai tas pats. Disko išvarža yra anatominis pokytis, o išialgija apibūdina skausmą kojoje, susijusį su juosmens ar kryžmens nervo šaknelės dirginimu.

Disko išvarža yra viena dažniausių išialgijos priežasčių, tačiau ne vienintelė. Nervo šaknelę gali veikti ir stuburo kanalo ar tarpslankstelinės angos susiaurėjimas, degeneraciniai pokyčiai bei kitos būklės.

Tuo pačiu metu disko išvarža gali būti matoma MRT, tačiau nesukelti išialgijai būdingų simptomų. Todėl gydomas ne vien MRT matomas diskas, o žmogaus simptomai ir funkciniai apribojimai.

Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?

Dauguma disko išvaržų nėra skubios medicininės būklės, tačiau retais atvejais ryški nervinių struktūrų kompresija gali reikalauti skubaus įvertinimo.

Nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jeigu:

• atsiranda šlapimo susilaikymas arba šlapimo ar išmatų nelaikymas;
• atsiranda tarpvietės, lytinių organų ar vidinės sėdmenų dalies tirpimas;
• greitai progresuoja vienos ar abiejų kojų silpnumas;
• darosi sunku stovėti, vaikščioti ar valdyti pėdą;
• simptomai atsiranda abiejose kojose ir greitai blogėja;
• nugaros skausmas prasidėjo po reikšmingos traumos;
• nugaros skausmą lydi karščiavimas, ryškiai bloga bendra savijauta, nepaaiškinamas svorio kritimas ar žinoma onkologinė liga.

Šlapimo pūslės ar žarnyno funkcijos sutrikimai kartu su tarpvietės tirpimu gali rodyti cauda equina, arba arklio uodegos, nervų kompresiją. Tai yra skubi būklė, kuriai reikalingas neatidėliotinas ištyrimas.

Kaip diagnozuojama disko išvarža?

Diagnozė pradedama nuo pokalbio apie simptomus ir klinikinio ištyrimo. Gydytojas arba kineziterapeutas įvertina skausmo plitimą, simptomų pradžią, judesių poveikį, jutimą, refleksus ir kojų raumenų jėgą.

Taip pat gali būti tikrinamas gebėjimas vaikščioti ant kulnų ir pirštų galų bei vertinama, ar tam tikri kojos ar stuburo judesiai atkuria simptomus. Toks ištyrimas padeda suprasti, ar požymiai atitinka konkrečios nervo šaknelės dirginimą.

MRT nėra būtinas kiekvienam žmogui, kuris jaučia ūmų nugaros ar kojos skausmą. Gairės nerekomenduoja rutininės vaizdinės diagnostikos nespecializuotoje sveikatos priežiūroje, jei nėra įspėjamųjų požymių. MRT yra naudingesnis tada, kai jo rezultatas gali pakeisti gydymo taktiką, simptomai išlieka, progresuoja neurologiniai sutrikimai arba svarstomas invazinis gydymas.

Rentgeno nuotraukoje pačios disko išvaržos tinkamai įvertinti negalima. Rentgenas daugiausia parodo kaulus ir tam tikrais atvejais gali būti naudingas po traumos ar vertinant kitas struktūrines problemas.

Ar disko išvaržą galima gydyti be operacijos?

Jeigu nėra cauda equina sindromo, progresuojančio raumenų silpnumo ar kito rimto neurologinio pažeidimo, konservatyvus gydymas paprastai yra pirmasis pasirinkimas. Jis gali apimti kasdienės veiklos pritaikymą, gydytojo parinktą medikamentinį gydymą ir kineziterapiją.

Ūminiu laikotarpiu gali reikėti laikinai sumažinti veiklą, kuri reikšmingai sustiprina kojos skausmą. Tai nereiškia, kad kelias dienas reikia gulėti lovoje. Ilgalaikis lovos režimas paprastai nerekomenduojamas, nes gali didinti sustingimą, raumenų silpnumą ir judėjimo baimę. Ėjimą ir lengvą kasdienį judėjimą paprastai rekomenduojama išlaikyti tiek, kiek toleruojama.

Vaistų pasirinkimą reikėtų aptarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei žmogus serga skrandžio, inkstų, kepenų ar širdies ir kraujagyslių ligomis arba vartoja kitus vaistus. Vaistai nuo uždegimo gali padėti trumpam kontroliuoti simptomus, tačiau jie tinka ne visiems ir neišgydo paties disko. NICE nerekomenduoja išialgijai rutiniškai vartoti gabapentinoidų, geriamųjų kortikosteroidų ar benzodiazepinų, nes bendra jų nauda nėra pakankamai įtikinama, o nepageidaujamų poveikių rizika egzistuoja.

Kaip gali padėti kineziterapija?

Kineziterapija esant disko išvaržai nėra viena universali pratimų programa. Prieš pasirenkant pratimus reikia įvertinti, kur plinta skausmas, ar yra jutimo ar jėgos sutrikimų ir kaip simptomai reaguoja į skirtingas judėjimo kryptis.

Ūmesniu laikotarpiu tikslas gali būti išlaikyti saugų judėjimą, sumažinti nervo dirginimą ir rasti padėtis, kuriose simptomai yra lengviau toleruojami. Vėliau dėmesys palaipsniui perkeliamas į nugaros ir klubų judrumą, liemens ir kojų jėgą, fizinę ištvermę ir grįžimą prie kasdienio krūvio.

Nėra vieno specialaus „disko išvaržos pratimo“, kuris tiktų visiems. Vienam žmogui stuburo tiesimas gali pagerinti savijautą, o kitam – sustiprinti simptomus kojoje. Vaiko poza, kojų tempimo pratimai ir kiti populiarūs judesiai taip pat nėra automatiškai saugūs ar būtini kiekvienu atveju.

Pratimų programa palaipsniui turėtų tapti funkcionalesnė. Biure dirbančiam žmogui svarbus gebėjimas keisti padėtį ir toleruoti sėdėjimą. Fizinį darbą dirbančiam žmogui reikia atkurti gebėjimą kelti, nešti ir pakartotinai lenktis. Sportininkui reikia palaipsniui atkurti jėgą, greitį ir konkrečiai sporto šakai būdingus judesius.

Manualinė terapija arba masažas gali trumpam sumažinti skausmą ir raumenų įtampą, tačiau juos rekomenduojama derinti su aktyvia reabilitacija. Stuburo trakcija rutiniškai nerekomenduojama nugaros skausmui ir išialgijai gydyti.

Ar nugaros diržas padeda esant disko išvaržai?

Nugaros diržas nesumažina disko išvaržos dydžio ir neatlaisvina nervo šaknelės. Tačiau kai kuriems žmonėms jis gali trumpam suteikti stabilumo pojūtį ir padėti lengviau toleruoti konkretų darbą, kelionę ar kitą fizinį krūvį.

Diržo nereikėtų dėvėti nuolat ar laikyti jo nugaros raumenų pakaitalu. Jei jis naudojamas, geriausia aiškiai nustatyti situacijas, kuriose jis iš tikrųjų padeda, ir tuo pačiu tęsti laipsnišką judėjimo bei jėgos atkūrimą.

Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje „Nugaros diržas esant apatinės nugaros dalies skausmui – kada jis padeda?“

Kada svarstomos injekcijos arba operacija?

Esant ūmiai ir labai ryškiai išialgijai gydytojas tam tikrais atvejais gali apsvarstyti epidurinę vietinio anestetiko ir kortikosteroido injekciją. Jos pagrindinis tikslas yra trumpam sumažinti nervo šaknelės uždegimą ir skausmą, o ne visiškai pašalinti disko išvaržą.

Operacija nėra reikalinga vien todėl, kad MRT matoma didelė išvarža. Skubi operacija gali būti svarstoma esant cauda equina sindromui arba progresuojančiam neurologiniam deficitui.

Planinė chirurginė konsultacija dažniau svarstoma tada, kai stiprus kojos skausmas ir funkciniai apribojimai išlieka nepaisant tinkamo konservatyvaus gydymo, o MRT radiniai atitinka simptomus. Pagrindinis operacijos tikslas paprastai yra atlaisvinti suspaustą nervo šaknelę pašalinant ją dirginantį disko fragmentą.

Kruopščiai atrinktiems pacientams operacija gali greičiau sumažinti stiprų nervinį skausmą, tačiau ji taip pat turi galimų rizikų ir negarantuoja visiško visų simptomų išnykimo. Sprendimas priimamas įvertinus simptomų stiprumą, neurologinius požymius, konservatyvaus gydymo rezultatus, MRT radinius ir paties paciento poreikius.

Per kiek laiko atsistato disko išvarža?

Nėra vieno tikslaus atsistatymo termino, tinkamo visiems žmonėms. Kai kuriems pacientams reikšmingas pagerėjimas atsiranda per kelias savaites, o kitiems nervo jautrumas, tirpimas ar raumenų silpnumas gali išlikti kelis mėnesius.

Skausmo sumažėjimas nebūtinai reiškia, kad išvarža MRT visiškai išnyko. Taip pat išvaržos dydžio sumažėjimas vaizdiniuose tyrimuose ne visada tiksliai sutampa su simptomų pokyčiais. Atsistatymas priklauso ne tik nuo disko medžiagos rezorbcijos, bet ir nuo uždegimo mažėjimo, nervo funkcijos atsistatymo bei žmogaus gebėjimo palaipsniui grįžti prie judėjimo ir fizinės veiklos.

Reabilitacijos metu naudingiau vertinti funkcinę pažangą: ar mažėja kojos skausmas, gerėja jutimas ir raumenų jėga, ar tampa lengviau vaikščioti, sėdėti, dirbti ir atlikti kasdienę veiklą.

Kaip grįžti į darbą ir sportą?

Visiškas skausmo išnykimas ne visada yra būtina sąlyga palaipsniui grįžti į darbą. Iš pradžių kartais gali prireikti trumpesnio darbo laiko, dažnesnio kūno padėties keitimo ar laikino sunkių daiktų kėlimo sumažinimo.

Grįžtant į fizinį darbą krūvis didinamas palaipsniui. Pirmiausia atkuriama judesių kontrolė ir gebėjimas kelti lengvesnius daiktus, vėliau didinamas svoris, pakartojimų skaičius ir darbo trukmė. Nėra vienos „idealios“ kėlimo technikos, kuri visiškai apsaugotų nuo nugaros skausmo, tačiau tinkamas pasirengimas ir krūvio paskirstymas padeda kūnui geriau toleruoti darbo reikalavimus.

Grįžimas į sportą taip pat turėtų būti grindžiamas funkcija, o ne vien laiku nuo diagnozės. Reikia atkurti jėgą, judesių kontrolę, ištvermę ir gebėjimą atlikti konkrečiai sporto šakai būdingus judesius be progresuojančių nervinių simptomų.

Dažniausios klaidos po disko išvaržos diagnozės

Viena dažniausių klaidų – visiškai vengti judėjimo baiminantis „dar labiau išstumti diską“. Kitas kraštutinumas – bandymas greitai ištempti ar „atlaisvinti“ skausmingą nugarą ignoruojant stiprėjančius simptomus kojoje.

Problemų gali sukelti ir vieno universalaus pratimų vaizdo įrašo kartojimas be individualaus įvertinimo. Pratimas, kuris padeda vienam žmogui, kitam gali sustiprinti nervo dirginimą.

Taip pat nereikėtų gydyti vien MRT vaizdo. Jei tyrime matoma išvarža, tačiau simptomų vieta jos neatitinka, reikia įvertinti ir kitas galimas skausmo priežastis.

Apibendrinimas

Stuburo disko išvarža reiškia, kad disko medžiaga išsikiša pro jo išorinę skaidulinę dalį. Ji gali sukelti vietinį nugaros skausmą, tačiau būdingesni simptomai atsiranda tada, kai dirginama nervo šaknelė ir skausmas, dilgčiojimas ar tirpimas plinta į koją.

Vien MRT radinys nenustato simptomų sunkumo ir nereiškia, kad reikalinga operacija. Dauguma juosmens disko išvaržų iš pradžių gydomos konservatyviai, išlaikant tinkamą aktyvumą, pritaikant krūvį ir palaipsniui atkuriant judrumą, jėgą bei kasdienę funkciją.

Skubus medicininis įvertinimas reikalingas, jei atsiranda šlapimo pūslės ar žarnyno funkcijos sutrikimų, tarpvietės tirpimas ar greitai progresuojantis kojų silpnumas.

Atsistatymo tempas kiekvienam žmogui skiriasi. Reabilitacijos tikslas yra ne tik sumažinti skausmą, bet ir padėti žmogui saugiai atkurti gebėjimą dirbti, judėti ir sportuoti be nereikalingos baimės apkrauti stuburą.

Naudota literatūra

National Institute for Health and Care Excellence. Low back pain and sciatica in over 16s: assessment and management. NICE Guideline NG59.

World Federation of Neurosurgical Societies Spine Committee. The role of conservative treatment in lumbar disc herniations: WFNS Spine Committee recommendations. World Neurosurgery: X. 2024;22:100277.

Xie L, Dong C, Fang H, et al. Prevalence, clinical predictors, and mechanisms of resorption in lumbar disc herniation: a systematic review. Orthopedic Reviews. 2024;16:121399.

Brinjikji W, Diehn FE, Jarvik JG, et al. MRI findings of disc degeneration are more prevalent in adults with low back pain than in asymptomatic controls. AJNR Am J Neuroradiol. 2015;36(12):2394–2399.

American Association of Neurological Surgeons. Herniated Disc. Updated 2024.

Yan M, et al. Prediction and mechanisms of spontaneous resorption in lumbar disc herniation: narrative review. Spine Surgery and Related Research. 2024;8(3):235–242.

📖 Nugaros diržas fiziniam darbui – praktinis pasirinkimo ir naudojimo vadovas

📖 Kaklo skausmas – kaip gali padėti kineziterapija?

📖 Pratimai apatinės nugaros dalies skausmui: jėga, judrumas ir praktiniai pavyzdžiai

📖 Nespecifinis apatinės nugaros dalies skausmas: ką daryti ir kaip gali padėti kineziterapija?

Ar po disko išvaržos diagnozės visą likusį gyvenimą reikia vengti kelti svorius?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Ne. Daugumai žmonių nereikia visą gyvenimą vengti svorių kėlimo, pritūpimų ar jėgos treniruočių. Ūminiu laikotarpiu krūvį gali reikėti laikinai sumažinti, ypač jei jis reikšmingai sustiprina kojos skausmą ar kitus nervinius simptomus.

Kai simptomai stabilizuojasi, svorių kėlimą galima palaipsniui atnaujinti. Iš pradžių naudojamas mažesnis svoris, kontroliuojama judesio amplitudė ir pakankamas poilsis. Vėliau krūvis didinamas pagal žmogaus darbą, kasdienius poreikius ar sportinius tikslus. Stuburo nereikia saugoti nuo bet kokio krūvio. Jam reikia palaipsniui atkurti gebėjimą tą krūvį toleruoti.

Daugiau straipsnių apie reabilitaciją

Ieškote daugiau informacijos apie reabilitaciją? Peržiūrėkite mūsų reabilitacijos gidą, kuriame rasite straipsnių apie atsistatymą po traumų ir operacijų, reabilitacijos pratimus, kineziterapeutų rekomendacijas ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą bei sportą.

Peržiūrėti reabilitacijos gidą