Osgudo–Šlaterio liga vaikams ir paaugliams: simptomai, gydymas ir pratimai

Sportas ir reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbūs vaiko sveikatai ir vystymuisi. Tačiau spartaus augimo laikotarpiu, ypač vaikams ir paaugliams, kurie reguliariai bėgioja, šokinėja ar treniruojasi kelis kartus per savaitę, gali atsirasti skausmas priekinėje kelio dalyje.

Viena dažniausių tokio skausmo priežasčių yra Osgudo–Šlaterio liga. Ji paprastai sukelia skausmą ir jautrumą žemiau kelio sąnario – vietoje, kur girnelės sausgyslė tvirtinasi prie blauzdikaulio šiurkštumos.

Nors pavadinime vartojamas žodis „liga“, dažniausiai tai nėra pavojingas ar negrįžtamas kelio sąnario pažeidimas. Osgudo–Šlaterio liga yra su augimu ir fiziniu krūviu susijusi būklė, kuri dažniausiai gydoma be operacijos – pritaikant sportinį krūvį ir palaipsniui gerinant kojos jėgą bei gebėjimą toleruoti apkrovą.

Kas yra Osgudo–Šlaterio liga?

Osgudo–Šlaterio liga yra blauzdikaulio šiurkštumos trakcinis apofizitas. Blauzdikaulio šiurkštuma, arba tuberositas tibiae, yra kaulinis iškilimas žemiau kelio, prie kurio per girnelės sausgyslę tvirtinasi keturgalvio šlaunies raumens sistema.

Vaikams ir paaugliams ši sritis dar nėra visiškai subrendusi. Spartaus augimo laikotarpiu pasikartojantis bėgimas, šuoliai, staigūs krypties keitimai ir stiprus kelio tiesimas sukuria tempimo apkrovą vietoje, kur girnelės sausgyslė tvirtinasi prie augančio kaulo.

Jeigu fizinis krūvis viršija dabartinį audinių gebėjimą atsistatyti, gali atsirasti skausmas, patinimas ir jautrumas. Laikui bėgant kaulinis iškilimas po keliu gali tapti ryškesnis.

Ši būklė dažnai pasitaiko futbolą, krepšinį, tinklinį, lengvąją atletiką, gimnastiką ir kitas sporto šakas, kuriose daug bėgama ir šokinėjama, lankantiems vaikams.

Kam dažniausiai pasireiškia Osgudo–Šlaterio liga?

Osgudo–Šlaterio liga dažniausiai išsivysto vaikams ir paaugliams spartaus augimo laikotarpiu. Mergaitėms simptomai dažnai prasideda šiek tiek anksčiau, o berniukams – vėliau, nes skiriasi brendimo ir augimo tempai.

Didesnė rizika gali būti jaunuoliams, kurie:

• treniruojasi kelis kartus per savaitę;
• vienu metu dalyvauja kelių komandų ar sporto šakų veikloje;
• staigiai padidina treniruočių ar varžybų krūvį;
• reguliariai bėga, šokinėja ir keičia judėjimo kryptį;
• po pertraukos per greitai grįžta prie viso treniruočių krūvio;
• augimo laikotarpiu jaučia sumažėjusį šlaunies ar blauzdos raumenų lankstumą;
• neturi pakankamai išvystytos kojų ir klubų raumenų jėgos.

Osgudo–Šlaterio liga gali pažeisti vieną arba abu kelius.

Būdingiausi simptomai

Dažniausiai skausmas jaučiamas tiesiai žemiau kelio sąnario, blauzdikaulio šiurkštumos srityje.

Būdingi simptomai:

• skausmas bėgant, šokinėjant arba staigiai keičiant kryptį;
• skausmas atliekant pritūpimus ar įtūpstus;
• diskomfortas spiriant kamuolį;
• jautrumas palietus vietą po keliu;
• skausmas klūpant;
• vietinis patinimas;
• ryškesnis kaulinis iškilimas po keliu;
• skausmas po treniruotės arba kitą rytą;
• trumpalaikis šlubavimas po didesnio fizinio krūvio.

Skausmas paprastai sustiprėja fizinio krūvio metu ir sumažėja ilsintis. Tačiau esant ryškesniems simptomams diskomfortas gali išlikti ir kasdienėje veikloje.

Kaip nustatoma diagnozė?

Osgudo–Šlaterio liga dažniausiai diagnozuojama pagal vaiko nusiskundimus ir klinikinį ištyrimą.

Gydytojas arba kineziterapeutas įvertina:

• tikslią skausmo vietą;
• jautrumą ir patinimą;
• skausmą tiesiant kelį;
• pritūpimo, šuolio ir ėjimo kokybę;
• šlaunies, klubo ir blauzdos raumenų jėgą;
• kojos judrumą;
• treniruočių dažnį ir pastarojo meto krūvio pokyčius.

Rentgeno tyrimas ne visada būtinas. Jis gali būti skiriamas, jei simptomai nėra tipiški, skausmas labai stiprus, prieš simptomus buvo trauma arba reikia atmesti kitą kelio problemą.

Ar vaikui reikia visiškai nutraukti sportą?

Visiškai nutraukti sportą automatiškai nereikia visiems vaikams. Fizinį krūvį reikia pritaikyti pagal skausmo intensyvumą ir tai, kaip kelis reaguoja po treniruotės.

Jeigu vaikas gali dalyvauti treniruotėje jausdamas tik nedidelį skausmą, skausmas treniruotės metu nestiprėja, o kitą dieną simptomai nėra ryškesni, tam tikrą fizinę veiklą gali būti galima tęsti.

Krūvį reikėtų sumažinti, jeigu:

• skausmas treniruotės metu palaipsniui stiprėja;
• vaikas pradeda šlubuoti;
• pasikeičia bėgimo ar šuoliavimo technika;
• skausmas išlieka stipresnis ir kitą dieną;
• kelį skauda ir kasdienėje veikloje;
• vaikas nebegali kokybiškai atlikti pratimų.

Dažnai nereikia nutraukti visos fizinės veiklos. Laikinai galima sumažinti sprintus, šuolius, gilius pritūpimus ir pakartotinius smūgius į kamuolį, kartu išlaikant mažiau simptomus provokuojančius jėgos pratimus, važiavimą dviračiu, plaukimą ar kitą toleruojamą veiklą.

Krūvio valdymas yra vienas svarbiausių gydymo elementų. Tyrimuose perspektyviai vertinamas požiūris, apimantis paciento ir tėvų informavimą, fizinės veiklos pritaikymą, palaipsnį kelio stiprinimą ir kontroliuojamą grįžimą į sportą.

Kaip gydoma Osgudo–Šlaterio liga?

Gydymas dažniausiai yra konservatyvus, o operacijos prireikia labai retai. Pagrindinis tikslas – sumažinti pernelyg didelį pažeistos srities dirginimą, išlaikyti fizinį pajėgumą ir palaipsniui didinti kelio gebėjimą toleruoti fizinį krūvį.

1. Treniruočių krūvio pritaikymas

Reikėtų vertinti ne tik vienos treniruotės intensyvumą, bet ir bendrą savaitės fizinį krūvį:

• komandos treniruotes;
• individualias treniruotes;
• kūno kultūros pamokas;
• varžybas;
• jėgos treniruotes;
• aktyvų laisvalaikį.

Kartais problemą sukelia ne vienas konkretus pratimas, o kelių skirtingų krūvių suma be pakankamo atsistatymo.

2. Palaipsnis jėgos lavinimas

Ilgą laiką visiškai neapkraunant kojos gali sumažėti raumenų jėga ir vėliau pasunkėti grįžimas į sportą. Todėl svarbi gydymo dalis yra palaipsnis kojos stiprinimas.

Priklausomai nuo simptomų galima naudoti:

• izometrinį keturgalvio šlaunies raumens įtempimą;
• tiesios kojos kėlimą;
• klubo ir sėdmenų raumenų pratimus;
• dubens kėlimus;
• kontroliuojamus nedidelės amplitudės pritūpimus;
• užlipimus ant žemos pakylos;
• palaipsniui progresuojančius įtūpstus;
• blauzdos raumenų stiprinimą;
• pusiausvyros pratimus;
• vėliau – bėgimo, šuolių ir nusileidimų progresiją.

Pratimų sudėtingumas didinamas palaipsniui, stebint simptomus treniruotės metu ir kitą dieną.

3. Judrumo gerinimas

Kai kuriems vaikams spartaus augimo laikotarpiu sumažėja priekinės ir užpakalinės šlaunies raumenų lankstumas. Švelnūs judrumo pratimai gali būti naudingi, tačiau tempimas neturėtų sukelti aštraus skausmo blauzdikaulio šiurkštumos srityje.

Nereikia agresyviai tempti skaudančios kojos ar jėga bandyti „atpalaiduoti“ keturgalvio šlaunies raumens.

4. Šalčio naudojimas

Šaltas gelio paketas gali trumpam sumažinti skausmą po treniruotės. Jį galima naudoti maždaug 10–15 minučių, tarp odos ir šalčio paketo padėjus audinį.

Šaltis yra simptomų mažinimo priemonė, o ne pagrindinis gydymo metodas. Jis nepadidina audinių gebėjimo toleruoti sportinį krūvį ir nepakeičia pratimų programos.

5. Girnelės sausgyslės dirželis

Girnelės sausgyslės dirželis, dar vadinamas Šlaterio dirželiu, dedamas žemiau girnelės per girnelės sausgyslę. Kai kuriems vaikams jis gali sumažinti nemalonų tempimo pojūtį ir padėti patogiau dalyvauti sportinėje veikloje.

Tačiau įtvaras nepašalina pačios augimo zonos dirginimo priežasties. Jį reikėtų naudoti kaip papildomą priemonę kartu su krūvio pritaikymu ir pratimais, o ne kaip vienintelį gydymą.

6. Kineziologinis teipas

Kineziologinis teipas kai kuriems vaikams gali trumpam pagerinti savijautą arba sumažinti jautrumą. Tačiau poveikis individualus, o teipas nepakeičia palaipsnio jėgos lavinimo ir treniruočių krūvio kontrolės.

Kiek laiko gali tęstis simptomai?

Osgudo–Šlaterio ligos simptomai gali tęstis kelis mėnesius, o kartais ir ilgiau. Jie gali periodiškai sustiprėti spartaus augimo, intensyvių varžybų ar padidėjusio treniruočių krūvio laikotarpiais.

Daugumai jaunuolių simptomai palaipsniui mažėja bręstant augimo zonai. Tačiau nereikėtų žadėti, kad skausmas visada išnyks per kelias savaites.

Kai kuriems žmonėms po keliu išlieka ryškesnis kaulinis iškilimas. Paprastai jis reikšmingai neriboja fizinio aktyvumo, tačiau gali būti jautrus, pavyzdžiui, ilgiau klūpant. Nedidelei daliai žmonių simptomai gali išlikti ir pasibaigus skeleto augimui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija rekomenduojama, jeigu:

• skausmas prasidėjo po ryškios traumos;
• vaikas negali normaliai remtis koja;
• stipriai patinęs visas kelio sąnarys;
• kelis užsiblokuoja arba reguliariai „išsprūsta“;
• skauda naktį arba ramybės metu;
• atsiranda karščiavimas, paraudimas arba ryškus vietinis karštis;
• skausmas yra kitoje vietoje, o ne blauzdikaulio šiurkštumos srityje;
• simptomai palaipsniui blogėja, nors fizinis krūvis buvo sumažintas;
• skausmas reikšmingai riboja kasdienę veiklą arba sportą.

Šie požymiai nėra būdingi paprastai Osgudo–Šlaterio ligos eigai, todėl gali būti reikalingi papildomi tyrimai.

Kada galima visiškai grįžti į sportą?

Grįžimas į sportą turėtų būti grindžiamas ne vien praėjusių savaičių skaičiumi, bet ir vaiko gebėjimu atlikti jo sporto šakai reikalingus judesius.

Prieš grįžtant prie viso fizinio krūvio pageidautina, kad vaikas galėtų:

• vaikščioti ir lipti laiptais be reikšmingo skausmo;
• atlikti pritūpimą gerai kontroliuodamas judesį;
• atlikti pritūpimą viena koja arba užlipimą ant pakylos;
• bėgti, greitėti ir stabdyti nešlubuodamas;
• šokti ir nusileisti be ryškaus skausmo;
• dalyvauti treniruotėje be reikšmingo simptomų sustiprėjimo kitą dieną.

Krūvis didinamas palaipsniui: pirmiausia individualūs pratimai, tada dalinis dalyvavimas komandos treniruotėje ir tik po to visas treniruočių bei varžybų krūvis.

Apibendrinimas

Osgudo–Šlaterio liga yra su augimu ir fiziniu krūviu susijusi būklė, dažniausiai sukelianti skausmą blauzdikaulio šiurkštumos srityje žemiau kelio.

Pagrindiniai gydymo principai:

• simptomus provokuojančio fizinio krūvio pritaikymas;
• palaipsnis kojos ir klubo raumenų stiprinimas;
• judrumo gerinimas, jei jis ribotas;
• palaipsnis grįžimas prie bėgimo ir šuolių;
• vaiko ir tėvų informavimas apie simptomų kontrolę;
• įtvaro, teipo ar šalčio naudojimas tik kaip papildomų priemonių.

Daugumos vaikų prognozė yra gera, tačiau atsistatymas gali užtrukti. Jei skausmas stiprus, netipiškas arba ilgą laiką nemažėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją arba kineziterapeutą.

Naudota literatūra

Rathleff MS, Winiarski L, Krommes K, et al. Activity Modification and Knee Strengthening for Osgood-Schlatter Disease: A Prospective Cohort Study. Orthopaedic Journal of Sports Medicine. 2020;8(4):2325967120911106. DOI: 10.1177/2325967120911106.

Neuhaus C, Appenzeller-Herzog C, Faude O. A Systematic Review on Conservative Treatment Options for Osgood-Schlatter Disease. Physical Therapy in Sport. 2021;49:178–187. DOI: 10.1016/j.ptsp.2021.03.002.

Corbi F, Matas S, Álvarez-Herms J, et al. Osgood-Schlatter Disease: Appearance, Diagnosis and Treatment – A Narrative Review. Healthcare. 2022;10(6):1011. DOI: 10.3390/healthcare10061011.

Guldhammer C, Rathleff MS, Jensen HP, Holden S. Long-Term Prognosis and Impact of Osgood-Schlatter Disease 4 Years After Diagnosis: A Retrospective Study. Orthopaedic Journal of Sports Medicine. 2019;7(10):2325967119878136. DOI: 10.1177/2325967119878136.

Holden S, Winiarski LM, Krommes K, Thorborg K, Rathleff MS. Is the Prognosis of Osgood-Schlatter Poorer Than Anticipated? A Prospective Cohort Study With 24-Month Follow-up. Orthopaedic Journal of Sports Medicine. 2021;9(8):23259671211022239. DOI: 10.1177/23259671211022239.

Norite sužinoti daugiau apie kelio skausmą ir traumas?

Išsamiame kelio skausmo ir traumų vadove aptariamos dažniausios priežastys, simptomai, gydymo principai ir reabilitacijos etapai – Peržiūrėti išsamų kelio skausmo ir traumų vadovą →

📖 Pusiausvyros treniruotės – kodėl jos svarbios ir kaip pagerinti pusiausvyrą?

📖 Kelio skausmas po sporto – ką reiškia skausmo vieta ir kada kreiptis pagalbos?

📖 Kaip tinkamai reabilituoti kelio raiščių patempimą?

Ar vaikui, sergančiam Osgudo–Šlaterio liga, reikia visiškai nutraukti sportą?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Ne visada. Paprastai svarbiau sumažinti judesius, kurie reikšmingai sustiprina skausmą, pavyzdžiui, sprintus, šuolius, gilius pritūpimus ir staigius krypties keitimus.

Jeigu vaikas nepradeda šlubuoti, skausmas treniruotės metu nestiprėja ir kitą dieną simptomai nėra ryškesni, dalį fizinės veiklos galima tęsti. Kartu rekomenduojama palaipsniui stiprinti kojų ir klubų raumenis bei kontroliuojamai grįžti prie viso sportinio krūvio.

Norite daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?

Apsilankykite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltyje, kur rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, fizinio krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.

Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas