Kodėl ankstyvas krūvis svarbus po minkštųjų audinių traumų?

Po raumens patempimo, čiurnos raiščių traumos ar sausgyslės sudirginimo pirmoji reakcija dažnai būna noras visiškai tausoti pažeistą kūno dalį. Kelias dienas žmogus stengiasi kuo mažiau judėti, o vėliau bijo vėl pradėti mankštintis, nes net nedidelis diskomfortas suvokiamas kaip ženklas, kad audiniai vis dar pažeidžiami.

Pradinė apsauga po ūmios traumos iš tiesų gali būti reikalinga. Tačiau ilgalaikis visiškas poilsis daugumos lengvų ir vidutinio sunkumo minkštųjų audinių traumų atveju nėra optimali reabilitacijos strategija. Raumenims, raiščiams ir sausgyslėms reikia palaipsniui didinamo mechaninio krūvio, kad būtų atkurtas judėjimas, jėga ir gebėjimas toleruoti kasdienės veiklos ar sporto reikalavimus.

Ankstyvas krūvis nereiškia treniruotis per aštrų skausmą ar kitą dieną po traumos grįžti į visavertę sporto treniruotę. Tai reiškia kuo anksčiau pradėti saugų, kontroliuojamą ir konkrečiai traumai tinkamą judėjimą, kartu apsaugant audinius nuo pernelyg didelio krūvio.

Kas yra minkštųjų audinių trauma?

Minkštųjų audinių traumomis paprastai vadinami pažeidimai, apimantys:

• raumenis;
• sausgysles;
• raiščius;
• fascijas;
• sąnarių kapsules;
• kitus jungiamuosius audinius.

Trauma gali įvykti staiga, pavyzdžiui, sprintuojant, nesėkmingai nusileidus, pargriuvus ar greitai keičiant judėjimo kryptį. Kitais atvejais audinių sudirginimas vystosi palaipsniui, kai pasikartojantis krūvis viršija konkretaus raumens ar sausgyslės gebėjimą atsistatyti.

Ūmių minkštųjų audinių traumų pavyzdžiai – užpakalinės šlaunies raumenų patempimas, blauzdos raumens plyšimas, čiurnos raiščių patempimas ar kelio šoninio raiščio trauma. Nors visais šiais atvejais pažeidžiami minkštieji audiniai, reabilitacija negali būti visiškai vienoda. Raumenys, raiščiai ir sausgyslės skirtingai reaguoja į tempimą, susitraukimą, spaudimą ir didelio greičio krūvį.

Kodėl ilgalaikis visiškas poilsis gali sulėtinti atsistatymą?

Pirmuoju laikotarpiu po sunkesnės traumos gali reikėti apriboti krūvį, naudoti ramentus, ortozę ar kitą apsaugos priemonę. Tai padeda sumažinti pakartotinio pažeidimo riziką ir kontroliuoti simptomus.

Tačiau be reikalo užsitęsusi imobilizacija gali sukelti keletą problemų:

• mažėja raumenų aktyvacija ir jėga;
• blogėja sąnario judesių amplitudė;
• judesiai tampa standesni ir mažiau užtikrinti;
• mažėja audinių tolerancija mechaniniam krūviui;
• žmogus praranda pasitikėjimą pažeista kūno dalimi;
• grįžimas į kasdienę veiklą ir sportą užtrunka ilgiau.

Eksperimentiniai ir klinikiniai tyrimai apskritai palaiko ankstyvą, kontroliuojamą mobilizaciją, o ne nepagrįstai ilgą visišką nejudrumą po daugelio raumenų ir raiščių traumų.

Randomizuotame tyrime, kuriame dalyvavo 50 mėgėjų sportininkų, patyrusių ūmias šlaunies ar blauzdos raumenų traumas, reabilitacijos pradžia praėjus dviem dienoms po traumos leido greičiau grįžti į visavertę veiklą nei reabilitaciją pradėjus devintą dieną. Tai nereiškia, kad kiekvieną traumą reikia pradėti aktyviai apkrauti būtent po dviejų dienų, tačiau parodo, kad nepagrįstas reabilitacijos atidėliojimas nebūtinai yra naudingas.

Ką iš tikrųjų reiškia ankstyvas arba optimalus krūvis?

Optimalus krūvis yra pakankamas, kad skatintų atsistatymą ir padėtų išlaikyti funkciją, tačiau nėra toks didelis, kad sukeltų pakartotinį pažeidimą ar ryškų simptomų sustiprėjimą.

Ankstyvas krūvis gali būti:

• lengvi aktyvūs judesiai;
• izometrinis raumens įtempimas;
• dalinis arba visiškas svorio perkėlimas ant kojos;
• kontroliuojamas ėjimas;
• paprasti jėgos pratimai;
• palaipsnis pusiausvyros ir judesių kontrolės atkūrimas.

Pavyzdžiui, po čiurnos patempimo ankstyvas krūvis pradžioje gali reikšti pėdos ir čiurnos judesius toleruojamoje amplitudėje, blauzdos raumenų aktyvavimą ir vaikščiojimą su ortoze ar ramentais. Tai dar nereiškia bėgimo, šuolių ar staigių krypties keitimų.

Plačiau apie krūvio pritaikymą ir organizmo reakcijos vertinimą skaitykite straipsnyje apie krūvio valdymą sporte ir reabilitacijoje.

Nuo RICE ir POLICE iki PEACE & LOVE

Anksčiau po ūmių traumų dažnai buvo taikomas RICE principas:

• Rest – poilsis;
• Ice – šaltis;
• Compression – kompresija;
• Elevation – pakelta padėtis.

Vėliau buvo pasiūlytas POLICE principas, kuriame visišką poilsį pakeitė apsauga ir optimalus krūvis. Šiuo metu plačiai žinoma ir PEACE & LOVE sistema, pabrėžianti tiek pradinę audinių apsaugą, tiek palaipsnę reabilitaciją. Tai nėra griežtas protokolas, vienodai tinkantis visoms traumoms, tačiau jis padeda suprasti pagrindinius minkštųjų audinių traumų priežiūros principus.

PEACE pirmuoju laikotarpiu

Protect – apsaugoti. Trumpam apriboti judesius ir krūvį, kurie sukelia aštrų skausmą arba gali didinti pažeidimą.

Elevate – pakelti. Jei yra ryškus patinimas, pažeistą galūnę periodiškai galima laikyti pakeltą.

Avoid routine anti-inflammatory approaches – vengti nepagrįsto priešuždegiminių priemonių naudojimo. Uždegiminė reakcija yra normali gijimo proceso dalis. Vaistų vartojimą reikėtų vertinti individualiai ir prireikus aptarti su gydytoju arba vaistininku.

Compress – naudoti kompresiją. Elastinis bintas ar tinkama kompresinė priemonė kai kuriais atvejais gali padėti kontroliuoti patinimą ir pagerinti komfortą.

Educate – informuoti ir mokyti. Žmogus turėtų suprasti, ką gali saugiai daryti, ko laikinai reikėtų vengti ir kaip palaipsniui atnaujinti krūvį.

LOVE tolesnėje reabilitacijoje

Load – krūvis. Palaipsniui atkurti judėjimą ir audinių gebėjimą toleruoti mechaninį krūvį.

Optimism – pasitikėjimas. Judėjimo baimė ir įsitikinimas, kad kiekvienas skausmingas pojūtis reiškia naują pažeidimą, gali apsunkinti grįžimą į veiklą.

Vascularisation – aerobinė veikla. Situacijai tinkama nedidelio intensyvumo aerobinė veikla padeda išlaikyti bendrą fizinį pasirengimą ir palaipsniui atkurti krūvio toleranciją.

Exercise – pratimai. Judesių, jėgos, pusiausvyros ir funkcinių gebėjimų atkūrimas yra viena svarbiausių reabilitacijos dalių.

Kaip mechaninis krūvis padeda audiniams atsistatyti?

Raumenys, sausgyslės ir raiščiai nėra pasyvios struktūros. Audinių ląstelės reaguoja į mechaninę įtampą ir paverčia ją biologiniais signalais. Šis procesas vadinamas mechanotransdukcija.

Tinkamai dozuotas krūvis gali padėti:

• organizuoti naujai susiformavusius audinius pagal krūvio kryptį;
• išlaikyti raumenų aktyvaciją;
• mažinti nereikalingą raumenų atrofiją;
• atkurti sausgyslių ir raiščių mechaninio krūvio toleranciją;
• gerinti judesių koordinaciją;
• palaipsniui paruošti audinius didesniam krūviui.

Kineziterapijoje mechaninio krūvio naudojimas audinių atsistatymui ir adaptacijai skatinti kartais vadinamas mechanoterapija. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą pratimą, bet ir jo intensyvumą, apimtį, dažnį bei progresavimo laiką.

Audinių gijimo etapai nėra tikslus kalendorius

Minkštųjų audinių gijimas paprastai apibūdinamas trimis persidengiančiais etapais:

1. uždegimo ir pradinės apsaugos etapas;
2. naujų audinių formavimosi, arba proliferacijos, etapas;
3. audinių remodeliacijos ir brendimo etapas.

Šie etapai nevyksta kaip tiksliai viena nuo kitos atskirtos savaitės. Naujų audinių formavimasis gali prasidėti dar esant patinimui, o audinių remodeliacija gali tęstis kelis mėnesius po to, kai žmogus kasdienėje veikloje jau jaučiasi beveik visiškai atsistatęs.

Todėl reabilitacijos nereikėtų progresuoti vien pagal nuo traumos praėjusių dienų ar savaičių skaičių. Taip pat reikia vertinti:

• skausmą ir patinimą;
• judesių amplitudę;
• gebėjimą apkrauti galūnę;
• raumenų jėgą;
• judesių kokybę;
• reakciją kitą dieną po krūvio;
• konkrečios veiklos arba sporto reikalavimus.

Senas aiškinimas, kad pratimai reikalingi tam, kad „ištirpintų“ ar „suardytų“ randinį audinį, nėra tikslus. Reabilitacijos tikslas – tinkamai dozuotu krūviu skatinti audinių persitvarkymą ir atkurti jų funkcines savybes, o ne mechaniškai sunaikinti randinį audinį.

Ankstyvas krūvis po raumens traumos

Po raumens patempimo ar nedidelio plyšimo pirmosiomis dienomis reikėtų vengti judesių, kurie atkartoja traumos mechanizmą. Pavyzdžiui, po užpakalinės šlaunies raumenų traumos paprastai iš karto neatliekami maksimalūs sprintai, agresyvus tempimas ar didelės amplitudės didelio krūvio ekscentriniai pratimai.

Ankstyvojoje reabilitacijoje galima naudoti:

• lengvą raumens įtempimą sutrumpintoje arba neutralioje padėtyje;
• kontroliuojamus judesius toleruojamoje amplitudėje;
• ėjimą, jei tai įmanoma be ryškaus šlubavimo;
• gretimų raumenų grupių treniravimą;
• palaipsniui didinamą jėgos krūvį.

Vėliau įtraukiami pratimai esant didesniam raumens ilgiui, ekscentrinis darbas, greitesni judesiai, bėgimas ir sportui specifinės užduotys.

Ankstyva reabilitacijos pradžia nereiškia agresyvios progresijos. Pavyzdžiui, ūmių užpakalinės šlaunies raumenų traumų tyrime ankstesnis raumens ilginimo pratimų įtraukimas savaime nesuteikė geresnių rezultatų nei jų įtraukimas vėliau. Tai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, kada pradedama reabilitacija, bet ir tai, ar konkretus pratimas tinkamas tam gijimo etapui.

Ankstyvas krūvis po raiščių patempimo

Po lengvo ar vidutinio sunkumo raiščio patempimo dažnai galima gana anksti pradėti apsaugotą svorio perkėlimą ir sąnario judesius.

Po šoninių čiurnos raiščių patempimo klinikinės gairės rekomenduoja naudoti tinkamą išorinę atramą, pavyzdžiui, ortozę ar teipą, ir palaipsniui apkrauti koją pagal traumos sunkumą bei simptomus. Sunkios traumos atveju gali būti reikalingas trumpas imobilizacijos laikotarpis, tačiau gairėse jis paprastai neviršija maždaug dešimties dienų.

Reabilitacijos progresija paprastai apima:

• judesių amplitudės atkūrimą;
• normalios eisenos atkūrimą;
• blauzdos ir pėdos raumenų stiprinimą;
• pusiausvyrą ant vienos kojos;
• dinaminį stabilumą;
• šuolius, nusileidimus ir krypties keitimus.

Praktinį pavyzdį rasite straipsnyje apie čiurnos patempimo reabilitaciją ir ortozę.

Ankstyvas krūvis esant sausgyslių problemoms

Sausgyslių problemos gali labai skirtis. Palaipsniui išsivysčiusi tendinopatija nėra tas pats, kas ūmus dalinis ar visiškas sausgyslės plyšimas.

Tendinopatijos atveju visiškas poilsis dažnai tik laikinai sumažina skausmą, tačiau neatkuria sausgyslės gebėjimo toleruoti krūvį. Reabilitacijos pagrindą paprastai sudaro kontroliuojamas jėgos treniravimas ir palaipsnis grįžimas prie bėgimo, šuolių ar kitos anksčiau simptomus provokavusios veiklos.

Po staigaus sausgyslės pažeidimo krūvį reikia parinkti atsargiau. Jei traumos metu buvo juntamas plyšimas, staiga smarkiai sumažėjo jėga, galima apčiuopti audinio tarpą arba neįmanoma atlikti įprasto judesio, pirmiausia reikalinga gydytojo diagnostika. Esant visiškam Achilo, girnelės, bicepso ar kitos sausgyslės plyšimui, ankstyvas krūvis taikomas tik pagal konkretų gydymo ar pooperacinį protokolą.

Kaip suprasti, ar krūvis yra tinkamas?

Tinkamas reabilitacinis krūvis ne visada turi būti visiškai neskausmingas. Nedidelis diskomfortas reabilitacijos metu kartais gali būti priimtinas, jei jis yra kontroliuojamas ir po pratimo gana greitai sumažėja.

Praktiškai naudinga vertinti reakciją trimis laikotarpiais:

Pratimo metu

Krūvis tikriausiai yra per didelis, jei atsiranda aštrus ar greitai stiprėjantis skausmas, ryškiai pasikeičia judesio atlikimas arba žmogus pradeda akivaizdžiai kompensuoti.

Iš karto po pratimo

Nedidelis nuovargis ar jautrumas gali būti priimtinas. Tačiau neturėtų atsirasti greitai didėjantis patinimas, ryškus jėgos sumažėjimas ar nesugebėjimas normaliai naudoti pažeistos kūno dalies.

Kitą dieną

Reakcija kitą dieną dažnai suteikia daugiau informacijos nei pojūčiai pačios treniruotės metu. Jei skausmas, sustingimas ar patinimas yra ryškiai didesni nei prieš treniruotę, reikia sumažinti krūvio apimtį, intensyvumą arba pratimo sudėtingumą.

Nėra vieno universalaus skausmo balo, kuris būtų tinkamas visoms traumoms. Ūmi raumens trauma, raiščio patempimas ir ilgalaikė tendinopatija gali skirtingai reaguoti į tokį patį subjektyviai įvertintą skausmo lygį.

Plačiau apie skirtumą tarp įprasto jautrumo po treniruotės ir galimos traumos skaitykite straipsnyje Raumenų skausmas po treniruotės – DOMS ar trauma?

Paprastas krūvio progresijos pavyzdys

Reabilitacijos etapas	Pagrindinis tikslas	Galimi pratimai
Pradinė apsauga	Kontroliuoti simptomus ir apsaugoti nuo papildomo pažeidimo	Lengvi aktyvūs judesiai, izometrinė aktyvacija, apsaugotas ėjimas
Judesių atkūrimas	Atkurti judesių amplitudę ir normalią kasdienę funkciją	Mobilumo pratimai, eisenos pratimai, lengvas jėgos darbas
Jėgos lavinimas	Didinti audinių gebėjimą toleruoti krūvį	Progresyvūs jėgos pratimai, didesnė amplitudė ir pasipriešinimas
Dinaminė funkcija	Paruošti kūną greitiems ir sudėtingiems judesiams	Bėgimas, šuoliai, nusileidimai, krypties keitimai
Grįžimas į sportą	Atkurti sportui specifinį pajėgumą	Sprintai, maksimali jėga, darbas nuovargio sąlygomis ir sporto situacijos

Perėjimas į kitą etapą neturėtų vykti vien todėl, kad praėjo konkreti savaitė. Reikia pakankamos judesių amplitudės, jėgos, kontrolės ir krūvio tolerancijos.

Ar šaltis ir kompresija vis dar gali būti naudingi?

Šalčio aplikacija gali trumpam sumažinti skausmą ir pagerinti komfortą, tačiau jos nereikėtų laikyti pagrindiniu audinių gijimo metodu. Šaltį reikėtų naudoti ribotą laiką, tarp šalčio šaltinio ir odos paliekant audinio sluoksnį ir vengiant ilgalaikio odos atšaldymo ar nejautros.

Kompresija ir pakelta galūnės padėtis gali padėti kontroliuoti patinimą, ypač po apatinės galūnės traumos. Ortozė gali suteikti apsaugą ir padėti anksčiau pradėti saugų krūvį, tačiau ji neturėtų pakeisti judesių, jėgos ir pusiausvyros atkūrimo.

Pagalbinių priemonių tikslas – sudaryti geresnes sąlygas reabilitacijai, o ne pakeisti pačią reabilitaciją.

Kada ankstyvas krūvis gali būti nesaugus?

Ankstyvas krūvis nėra universalus nurodymas pradėti mankštintis be diagnozės. Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją ar kitą medicinos specialistą, jei:

• matoma deformacija arba įtariamas lūžis;
• po traumos neįmanoma remtis koja;
• sąnarys yra užsiblokavęs arba labai nestabilus;
• greitai didėja patinimas arba kraujosruva;
• staiga ir ryškiai sumažėjo jėga;
• traumos metu buvo girdimas garsus plyšimo ar trūkimo garsas;
• įtariamas visiškas raumens arba sausgyslės plyšimas;
• galūnė tampa šalta, blyški arba nejautri;
• skausmas toliau greitai stiprėja;
• trauma įvyko po operacijos ir krūvį riboja chirurgo nustatytas protokolas.

Sunkesnių raiščių traumų, lūžių, išnirimų ar visiškų sausgyslių plyšimų atvejais apsaugos ir imobilizacijos laikotarpis gali būti ilgesnis. Net ir tokiais atvejais reabilitacija dažniausiai pradedama kiek įmanoma anksčiau, tačiau krūvio pobūdį nustato diagnozė ir gydymo planas.

Ankstyvas krūvis nėra tas pats, kas ankstyvas grįžimas į sportą

Žmogus gali pradėti paprastus reabilitacijos pratimus praėjus kelioms dienoms po traumos, tačiau dar nebūti pasirengęs bėgimui, kontaktinėms treniruotėms ar varžyboms.

Norint saugiai grįžti į sportą, reikia atkurti:

• pakankamą judesių amplitudę;
• pakankamą raumenų jėgą;
• gebėjimą generuoti ir sugerti jėgą;
• pusiausvyrą ir judesių kontrolę;
• bėgimo, šuolių ir krypties keitimo gebėjimus;
• sportui specifinę ištvermę;
• pasitikėjimą pažeista kūno dalimi.

Sprendimas grįžti į sportą neturėtų būti grindžiamas vien tuo, kad ramybės metu nebeskauda. Plačiau apie kriterijus skaitykite straipsnyje Grįžimas į sportą po traumos – kada tai saugu?.

Apibendrinimas

Po daugelio lengvų ir vidutinio sunkumo raumenų, raiščių ir sausgyslių traumų ilgalaikis visiškas poilsis nėra geriausia reabilitacijos strategija. Pradžioje audinius reikia apsaugoti nuo pakartotinio pažeidimo, tačiau vėliau kuo anksčiau įtraukti kontroliuojamą judėjimą ir palaipsniui didinamą krūvį. Reikalingas apsaugos ir krūvio ribojimo lygis priklauso ir nuo pažeisto sąnario. Pavyzdžiui, po riešo patempimo ortozės naudojimo trukmę reikia pritaikyti pagal traumos sunkumą, skausmą ir sąnario stabilumą.

Ankstyvas krūvis padeda išlaikyti judesius, raumenų aktyvaciją ir pasitikėjimą pažeista kūno dalimi. Toliau krūvis progresuojamas nuo paprastų judesių ir izometrinių pratimų iki jėgos treniruočių, bėgimo, šuolių ir sportui specifinių judesių.

Svarbiausia nėra pradėti kuo anksčiau bet kokia kaina. Svarbiausia pradėti tinkamą krūvį tinkamu laiku ir pritaikyti jį prie konkrečios diagnozės, simptomų bei žmogaus tikslų.

Naudoti šaltiniai

Dubois B, Esculier JF. Soft-tissue injuries simply need PEACE and LOVE. British Journal of Sports Medicine. 2020;54:72–73.

Khan KM, Scott A. Mechanotherapy: how physical therapists’ prescription of exercise promotes tissue repair. British Journal of Sports Medicine. 2009;43:247–252.

Bayer ML, Magnusson SP, Kjaer M. Early versus Delayed Rehabilitation after Acute Muscle Injury. New England Journal of Medicine. 2017;377:1300–1301.

Martin RL, et al. Ankle Stability and Movement Coordination Impairments: Lateral Ankle Ligament Sprains Revision 2021. Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy. 2021;51:CPG1–CPG80.

Kannus P. Immobilization or early mobilization after an acute soft-tissue injury? The Physician and Sportsmedicine. 2000;28:55–63.

Vermeulen R, et al. Early versus delayed lengthening exercises for acute hamstring injury in male athletes. British Journal of Sports Medicine. 2022.

📖 Blauzdos raumens plyšimas – simptomai, gydymas ir reabilitacija

📖 Pusiausvyros treniruotės – kodėl jos svarbios ir kaip pagerinti pusiausvyrą?

📖 Funkcinė ar struktūrinė skoliozė – kuo jos skiriasi?

Ar po traumos galima mankštintis, jei vis dar šiek tiek skauda?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Nedidelis, kontroliuojamas diskomfortas reabilitacijos metu ne visada reiškia, kad audiniai yra pažeidžiami. Svarbu, kad skausmas netaptų aštrus, ryškiai nekeistų judesio ir po krūvio labai nesustiprėtų. Jei kitą dieną patinimas, sustingimas ar skausmas yra didesni nei prieš treniruotę, krūvį reikėtų sumažinti ir peržiūrėti reabilitacijos planą.

Norite daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?

Apsilankykite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltyje, kur rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.

Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas