Kineziterapeuto rekomendacijos
Kaklo skausmas: kaip gali padėti kineziterapija?
Bal
Kaklo ir sprando skausmas gali prasidėti po ilgos darbo dienos prie kompiuterio, neįprasto fizinio krūvio, nepatogaus judesio, įtempto laikotarpio ar traumos. Vieniems žmonėms skausmas būna lokalus ir jaučiamas tik sukant ar lenkiant galvą, o kitiems jis gali plisti į pečius, menčių sritį, galvą ar ranką.
Daugeliu atvejų kaklo skausmo negalima paaiškinti vienu konkrečiu pažeistu raumeniu, disku ar sąnariu. Simptomams dažnai įtakos turi kelių veiksnių derinys: ilgalaikis buvimas vienoje padėtyje, per maža judesių įvairovė, staigiai padidėjęs darbo ar treniruočių krūvis, nuovargis, miego kokybė, stresas ir ankstesni kaklo skausmo epizodai.
Kineziterapijos tikslas nėra vien atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Daug svarbiau suprasti, kas provokuoja simptomus, įvertinti kaklo, pečių juostos ir nervų sistemos funkciją bei sudaryti laipsnišką planą, padedantį atkurti judrumą, jėgą ir gebėjimą toleruoti kasdienį fizinį krūvį.
Kaip gali pasireikšti kaklo ir sprando skausmas?
Kaklo skausmas skirtingiems žmonėms gali pasireikšti nevienodai. Jis gali būti maudžiantis, spaudžiantis, aštrus ar deginantis. Kartais pagrindinis nusiskundimas būna ne skausmas, o sustingimas ir pojūtis, kad į vieną pusę galvą galima pasukti mažiau.
Po ilgo sėdėjimo gali atsirasti sprando ir menčių srities raumenų nuovargis. Kitiems simptomai sustiprėja naudojantis telefonu, vairuojant, keliant svorius ar dirbant rankomis virš galvos. Kaklo skausmas taip pat gali būti susijęs su galvos skausmu, prasidedančiu pakaušio srityje.
Jeigu į simptomus įtrauktos nervų struktūros, skausmas ar kiti pojūčiai gali plisti į petį, dilbį ar pirštus. Gali atsirasti dilgčiojimas, nejautra, deginimo pojūtis ar sumažėti rankos jėga. Tokiais atvejais svarbu įvertinti ne tik kaklą, bet ir peties, alkūnės, riešo bei nervų sistemos funkciją.
Skausmo stiprumas ne visada tiksliai parodo problemos rimtumą. Labai skausmingas ir sustingęs kaklas gali būti ir be rimto audinių pažeidimo. Tuo tarpu progresuojantis rankos silpnumas, pusiausvyros sutrikimai ar blogėjantis rankų miklumas gali būti svarbesni požymiai net tada, kai skausmas nėra labai stiprus.
Dažniausi kaklo skausmo tipai
Nespecifinis kaklo skausmas
Nespecifinis kaklo skausmas yra dažniausia kaklo skausmo forma. Tai reiškia, kad negalima nurodyti vienos konkrečios struktūros, kuri visiškai paaiškintų visus simptomus. Skausmas gali būti susijęs su raumenų, sąnarių, raiščių ir nervų sistemos jautrumo deriniu.
Tokie simptomai dažnai keičiasi priklausomai nuo judesių, kūno padėties, darbo krūvio ir atsistatymo. Vieną dieną kaklas gali jaustis beveik normaliai, o po ilgo sėdėjimo, didesnio fizinio krūvio ar prastai išsimiegojus simptomai gali vėl sustiprėti.
Tai nereiškia, kad skausmas yra išgalvotas ar neturi fizinio pagrindo. Tai reiškia, kad gydant reikia vertinti ne tik vieną anatominę struktūrą, bet ir bendrą žmogaus krūvį, judėjimo įpročius bei kaklo gebėjimą prie šio krūvio prisitaikyti.
Kaklo skausmas su judesių apribojimu
Kartais pagrindinė problema yra ryškus sustingimas ir sumažėjęs gebėjimas pasukti, sulenkti ar atlošti kaklą. Tai gali prasidėti po miego neįprastoje padėtyje, staigaus judesio, ilgo buvimo vienoje padėtyje arba be aiškios priežasties.
Žmogus gali jausti, kad galva tarsi „užstrigo“ viena kryptimi arba kad tam tikras judesys sukelia aštresnį skausmą. Nors tokia situacija gali būti labai nemaloni, daugeliu atvejų judrumas palaipsniui gerėja išlaikant švelnų judėjimą ir vengiant ilgalaikio visiško nejudrumo.
Pirmosiomis dienomis nereikia jėga bandyti atkurti visos judesių amplitudės. Daug svarbiau reguliariai judinti kaklą toleruojamose ribose ir palaipsniui didinti judesį stebint simptomų reakciją.
Kaklo skausmas su galvos skausmu
Kaklo struktūros gali būti susijusios su galvos skausmu, ypač kai jis prasideda pakaušio srityje, yra ryškesnis vienoje pusėje ir sustiprėja po ilgalaikės kaklo padėties ar tam tikrų judesių.
Tačiau ne kiekvieną galvos skausmą sukelia kaklas. Migrena, įtampos tipo galvos skausmai ir kitos galvos skausmo formos gali pasireikšti atskirai arba kartu su kaklo skausmu. Todėl gydymas neturėtų automatiškai apsiriboti vien sprando masažu ar kaklo pratimais.
Jeigu galvos skausmas yra naujas, staigus, neįprastai stiprus arba kartu atsiranda regos, kalbos, pusiausvyros, jutimo ar koordinacijos sutrikimų, pirmiausia būtinas medicininis įvertinimas.
Skausmas, plintantis į ranką
Jeigu skausmas iš kaklo plinta į petį, dilbį ar pirštus, gali būti dirginama kaklinės stuburo dalies nervo šaknelė. Tokiais atvejais taip pat gali atsirasti dilgčiojimas, nejautra, deginimo pojūtis ar sumažėti raumenų jėga.
Ne visas rankos skausmas prasideda kakle. Panašius simptomus gali sukelti peties, alkūnės ar riešo problemos, taip pat periferinių nervų spaudimas ar dirginimas. Pavyzdžiui, pirštų tirpimas gali būti susijęs tiek su kaklo nervo šaknele, tiek su nervo dirginimu alkūnės ar riešo srityje.
Tokioje situacijoje kineziterapeutas įvertina kaklo ir peties judesius, rankos raumenų jėgą, jutimus, refleksus ir simptomų reakciją į skirtingas padėtis. Lengvas nervo dirginimas dažnai pagerėja tinkamai koreguojant krūvį ir taikant reabilitaciją. Tačiau progresuojantis rankos silpnumas ar nuolatinė nejautra reikalauja savalaikės gydytojo konsultacijos.
Kaklo skausmas po traumos
Kaklo skausmas gali prasidėti po kritimo, kontakto sportuojant, eismo įvykio ar kito staigaus galvos judesio. Tokiu atveju svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir simptomus, o ne iš karto pradėti intensyvų masažą, manipuliacijas ar tempimą.
Po lengvesnės pagreitėjimo–sulėtėjimo, arba vadinamosios whiplash, traumos gali išlikti skausmas, sustingimas, galvos skausmas, galvos svaigimas ir nepasitikėjimas judesiais. Jei nėra rimto pažeidimo požymių, reabilitacijos metu palaipsniui atkuriamas kaklo judrumas, raumenų kontrolė ir kasdienė veikla.
Per ilgas judėjimo vengimas gali palaikyti sustingimą ir judesio baimę, tačiau taip pat nereikia per greitai grįžti prie didelio fizinio krūvio. Judėjimą ir krūvį geriausia didinti palaipsniui, atsižvelgiant į simptomų reakciją.
Ar kaklo skausmą visada sukelia netaisyklinga laikysena?
Kaklo skausmas dažnai aiškinamas „netaisyklinga laikysena“, tačiau nėra vienos idealios kūno padėties, kurią reikėtų išlaikyti visą dieną. Net techniškai gera sėdėjimo padėtis gali tapti nepatogi, jei joje praleidžiamos kelios valandos nejudant.
Dažnai svarbiau už „tobulą“ laikyseną yra galimybė reguliariai keisti kūno padėtį. Kaklas ir pečių juosta darbo dieną paprastai geriau toleruoja krūvį, kai žmogus kartais atsistoja, pajuda, pakeičia rankų atramą ir ilgai nelieka visiškai nejudrus.
Ergonomika gali padėti sumažinti nereikalingą krūvį. Ekranas turėtų būti pakankamai aukštai, kad nereikėtų ilgai žiūrėti žemyn, o dilbiai turėtų būti paremti. Ilgiau dirbant nešiojamuoju kompiuteriu gali būti naudinga išorinė klaviatūra ir pelė.
Tačiau net idealiai įrengta darbo vieta nepakeičia judėjimo, pakankamos raumenų ištvermės, poilsio ir bendro fizinio aktyvumo. Tikslas nėra visą dieną sėdėti visiškai tiesiai. Tikslas – sudaryti galimybes laisvai keisti padėtį ir išvengti ilgalaikio vienodo krūvio.
Jeigu simptomai daugiausia susiję su pasikartojančiu darbo krūviu, daugiau skaitykite straipsnyje „Pasikartojančios perkrovos traumos – simptomai, priežastys ir gydymas“.
Kada kaklo skausmą reikia įvertinti skubiai?
Dauguma kaklo skausmo atvejų nėra pavojingi. Tačiau tam tikrose situacijose nereikėtų savarankiškai pradėti mankštintis ar tiesiog laukti, kol simptomai praeis savaime.
Laiku kreiptis dėl medicininio įvertinimo reikia, jeigu:
- skausmas prasidėjo po stipraus kritimo, susidūrimo ar eismo įvykio;
- progresuoja rankos ar kojos silpnumas;
- atsiranda sunkumų vaikštant, pusiausvyros sutrikimų ar neįprastas rankų nerangumas;
- darosi sunku užsisegti sagas, rašyti ar išlaikyti daiktus;
- atsiranda abiejų rankų nejautra arba vienu metu rankų ir kojų nejautra;
- skausmą lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar ryškiai bloga bendra savijauta;
- yra žinoma onkologinė liga arba nepaaiškinamas svorio kritimas;
- naktinis skausmas yra stiprus ir nesikeičia keičiant padėtį;
- staiga atsiranda labai stiprus ir neįprastas galvos skausmas;
- po kaklo traumos atsiranda dvejinimasis akyse, kalbos, rijimo ar pusiausvyros sutrikimų.
Skubus įvertinimas taip pat reikalingas, jeigu kaklo ir rankos simptomai per trumpą laiką sparčiai blogėja. Tokiais atvejais svarbu atmesti lūžį, infekciją, nervų sistemos pažeidimą, kraujagyslių problemą ar kitą būklę, kuriai reikalingas specifinis medicininis gydymas.
Kaip kineziterapeutas įvertina kaklo skausmą?
Kineziterapijos konsultacija prasideda pokalbiu apie simptomų pradžią ir kasdienes situacijas, kuriose jie keičiasi. Svarbu išsiaiškinti, ar buvo trauma, kur skausmas stipriausias, ar jis plinta į galvą ar ranką ir kurie judesiai ar padėtys simptomus sustiprina.
Taip pat įvertinamas žmogaus darbas, sportinis krūvis, miegas ir ankstesni kaklo skausmo epizodai. Žmogui, kuris kasdien kelias valandas dirba kompiuteriu, gydymo planas bus kitoks nei sportininkui, kuriam skausmas atsirado po kontakto ar jėgos treniruotės.
Fizinio ištyrimo metu galima įvertinti kaklo judesių amplitudę, judesių kokybę, raumenų jėgą ir ištvermę, pečių juostos funkciją bei krūtininės stuburo dalies judrumą. Jeigu simptomai plinta į ranką, papildomai vertinami jutimai, refleksai, raumenų jėga ir nervų sistemos reakcija į skirtingus judesius.
Vertinimo tikslas nėra tik surasti vieną įsitempusį raumenį. Daug svarbiau suprasti, kas šiuo metu žmogų labiausiai riboja: judesių apribojimas, nepakankamas krūvio toleravimas, raumenų silpnumas, nervo dirginimas ar judesio baimė.
Kaip kineziterapija gali padėti esant kaklo ir sprando skausmui?
Paaiškinimas ir individualus veiksmų planas
Vienas svarbiausių kineziterapijos tikslų – padėti žmogui suprasti, kas vyksta su kaklu ir ką galima saugiai daryti.
Kaklo skausmas gali sukelti baimę sukti galvą, mankštintis ar grįžti į sportą. Jeigu nėra rimto pažeidimo požymių, laipsniškas judėjimas paprastai yra naudingesnis nei ilgalaikis visos fizinės veiklos vengimas.
Kineziterapeutas gali padėti nustatyti, kurias veiklas laikinai sumažinti, kuriuos judesius išlaikyti ir kokia tvarka grįžti į darbą, treniruotes ar kitą kasdienę veiklą.
Kaklo judrumo atkūrimas
Jeigu kaklas sustingęs, pradžioje naudojami ramūs judesiai toleruojamoje amplitudėje. Tikslas nėra jėga ištempti kaklą ar per vieną kartą atkurti visą judesių amplitudę.
Palaipsniui galima treniruoti galvos pasukimą į abi puses, kaklo lenkimą ir tiesimą, taip pat derinti šiuos judesius su pečių ir krūtininės stuburo dalies judrumu. Laikui bėgant judesių amplitudė ir greitis didinami pagal kasdienės veiklos ar sporto poreikius.
Lengvas tempimo pojūtis judesio metu gali būti priimtinas. Tačiau pratimai neturėtų sukelti stiprėjančio dilgčiojimo, nejautros, galvos svaigimo ar ryškaus skausmo padidėjimo.
Raumenų jėgos ir ištvermės gerinimas
Esant ilgalaikiam kaklo skausmui problema ne visada yra per daug įtempti raumenys. Kartais kaklo ir pečių juostos raumenims trūksta ištvermės, kad jie galėtų ilgą laiką toleruoti darbo, sporto ar kasdienius fizinius reikalavimus.
Reabilitacijoje gali būti naudojami kaklo raumenų kontrolės ir izometriniai jėgos pratimai, taip pat menčių stabilizatorių, pečių ir viršutinės nugaros dalies raumenų treniravimas. Žmonėms, kurie ilgai dirba sėdėdami, svarbus gali būti ir bendros fizinės ištvermės gerinimas.
Nėra vieno pratimo, kuris būtų geriausias visiems žmonėms, kenčiantiems nuo kaklo skausmo. Vienam labiau reikia atkurti judrumą, kitam – pagerinti raumenų ištvermę, o dar kitam – palaipsniui grįžti prie sunkių svorių kėlimo ar kontaktinio sporto.
Svarbiausia pasirinkti programą, kurią žmogus gali atlikti reguliariai ir palaipsniui progresuoti.
Manualinė terapija ir sąnarių mobilizacija
Kineziterapeutas gali taikyti minkštųjų audinių technikas, sąnarių mobilizaciją ar kitus manualinės terapijos metodus, kad trumpam sumažintų skausmą ir palengvintų judėjimą.
Kai kuriems žmonėms tai padeda greičiau pasijusti laisviau ir užtikrinčiau judant. Tačiau manualinės terapijos nauda paprastai didesnė, kai laikinas simptomų sumažėjimas panaudojamas grįžti prie pratimų ir kasdienės veiklos.
Manualinės terapijos nereikėtų aiškinti poreikiu „atstatyti slankstelius į vietą“. Stuburo struktūros kasdienio judėjimo metu paprastai neišslysta iš „teisingos“ padėties taip, kaip kartais teigiama.
Ilgalaikėje perspektyvoje dažnai naudingesnis yra manualinės terapijos, pratimų, informacijos ir tinkamo krūvio koregavimo derinys.
Masažas
Masažas gali trumpam sumažinti raumenų įtampos ir skausmo pojūtį. Jis gali būti naudingas po sunkios darbo dienos, intensyvios treniruotės arba laikotarpiu, kai sunku atpalaiduoti sprando raumenis.
Tačiau vien masažas nepagerina kaklo gebėjimo ilgą laiką toleruoti darbo ar sportinį krūvį. Jeigu po kiekvienos procedūros simptomai greitai sugrįžta, reikia įvertinti ir judėjimo kiekį, darbo įpročius, raumenų ištvermę bei bendrą atsistatymą.
Masažas gali būti naudojamas simptomams kontroliuoti, tačiau jis neturėtų tapti vieninteliu ilgalaikiu gydymo planu.
Darbo vietos ir kasdienio krūvio pritaikymas
Darbo vietos pritaikymo tikslas nėra priversti žmogų visą dieną sėdėti vienoje „teisingoje“ padėtyje. Darbo aplinka turėtų leisti keisti pozas ir dirbti be nereikalingos fizinės įtampos.
Ekrano aukščio reguliavimas, rankų atrama ir išorinės klaviatūros naudojimas gali sumažinti nereikalingą kaklo ir pečių apkrovą. Ne mažiau svarbu reguliariai daryti trumpas judėjimo pertraukas ir pakeisti padėtį dar prieš atsirandant ryškiam sustingimui.
Reikia įvertinti ir veiklą už biuro ribų. Kaklo ir pečių juostos perkrovą gali sukelti darbas virš galvos, svorių nešimas, įrankių naudojimas, ilgas vairavimas, vaiko nešiojimas ar pasikartojantys sportiniai judesiai.
Jeigu simptomai labiau koncentruojasi peties srityje ir sustiprėja dirbant fiziškai, gali būti naudingas ir straipsnis „Peties perkrova darbe – priežastys ir pratimai“.
Streso, miego ir atsistatymo reikšmė
Stresas nereiškia, kad skausmas nėra tikras, tačiau jis gali padidinti nervų sistemos jautrumą, raumenų įtampą ir apsunkinti atsipalaidavimą.
Laikotarpiais, kai žmogus mažai miega, patiria didelį darbo krūvį ir mažai juda, kaklas gali tapti jautresnis krūviui, kurį kitu metu toleruotų be problemų. Todėl reabilitacijos metu kartais reikia keisti ne tik pratimų programą, bet ir bendrą darbo bei poilsio režimą.
Tikslas nėra teigti, kad visą skausmą sukelia stresas. Svarbu suprasti, kad miegas, emocinis krūvis ir atsistatymas gali turėti įtakos tam, kaip jautriai organizmas reaguoja į fizinį krūvį.
Ar kineziologinis teipavimas gali padėti esant kaklo skausmui?
Kineziologinis teipas kai kuriems žmonėms gali trumpam sumažinti diskomfortą arba padėti geriau jausti kaklo ir pečių padėtį. Jis gali būti naudingas, jeigu su teipu patogiau judėti, dirbti ar atlikti pratimus.
Tačiau teipas neatlaisvina suspausto nervo, neatkuria raumenų jėgos ir pats savaime nepakeičia pagrindinės skausmo priežasties. Jeigu poveikio nėra arba sudirginama oda, nėra pagrindo jo toliau naudoti.
Teipavimą geriausia vertinti kaip trumpalaikę papildomą priemonę, o ne kaip būtiną kaklo skausmo gydymo dalį.
Ar vakuuminės taurės ir kitos pasyvios priemonės gydo kaklo skausmą?
Vakuuminės taurės, masažiniai kamuoliukai, šilumos terapija ir kitos pasyvios priemonės gali trumpam suteikti komforto ir sumažinti raumenų įtampos pojūtį. Tačiau jų poveikio nereikėtų aiškinti „toksinų pašalinimu“ ar laikyti pagrindiniu gydymo metodu.
Šios priemonės gali būti naudingos, jeigu jos nedirgina odos, trumpam sumažina simptomus ir padeda vėliau laisviau judėti. Tačiau jeigu ilgalaikio kaklo skausmo gydymas susideda tik iš pasyvių procedūrų, poveikis dažnai būna trumpalaikis.
Kuo ilgiau simptomai tęsiasi, tuo svarbesni tampa laipsniškas judėjimas, raumenų apkrovimas ir grįžimas prie kasdienės veiklos.
Ar esant kaklo skausmui geriau ilsėtis, ar judėti?
Ūmaus skausmo laikotarpiu gali būti naudinga laikinai sumažinti veiklas, kurios ryškiai sustiprina simptomus. Tačiau visiškai nejudinti kaklo kelias dienas paprastai nėra būtina, nebent gydytojas yra nurodęs konkrečius apribojimus.
Praktiškai dažnai padeda lengvi kaklo judesiai toleruojamoje amplitudėje, reguliarus padėties keitimas ir ramūs pasivaikščiojimai. Sunkų kėlimą ir simptomus provokuojančias treniruotes galima laikinai sumažinti, tačiau prie jų reikėtų palaipsniui grįžti.
Nebūtina laukti, kol skausmas visiškai išnyks, kad būtų galima atkurti visus judesius. Daugeliu atvejų funkcija ir pasitikėjimas judesiu gerėja kartu su palaipsniui didinama veikla.
Esant nespecifiniam kaklo skausmui kaklo įtvaro nereikėtų ilgai naudoti be aiškios medicininės priežasties. Per didelis pasitikėjimas išorine atrama gali sumažinti judesių kiekį ir išlaikyti nesaugumo jausmą.
Ar reikia rentgeno arba magnetinio rezonanso tyrimo?
Ne kiekvienu kaklo skausmo atveju reikia rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimo.
Jeigu skausmas prasidėjo be reikšmingos traumos, nėra progresuojančių neurologinių simptomų ir kitų įspėjamųjų požymių, pradžioje dažnai pakanka klinikinio įvertinimo.
Vaizdiniai tyrimai gali būti reikalingi po reikšmingos traumos, įtariant lūžį, progresuojant rankos ar kojos silpnumui, esant nugaros smegenų pažeidimo požymiams arba kilus įtarimui dėl infekcijos, naviko ar kitos rimtesnės būklės.
MRT vaizduose diskų ir sąnarių pokyčių galima matyti ir žmonėms, kurie neturi ryškių simptomų. Todėl tyrimo aprašymą visada reikia vertinti kartu su žmogaus nusiskundimais ir klinikinio ištyrimo rezultatais.
Vaizdiniai tyrimai vertingiausi tada, kai jų rezultatai gali pakeisti tolesnę gydymo taktiką, o ne vien patvirtinti su amžiumi susijusius stuburo pokyčius.
Ar pagalvė gali sukelti kaklo skausmą?
Pagalvė gali turėti įtakos kaklo savijautai, tačiau nėra vienos universaliai geriausios pagalvės visiems žmonėms.
Svarbiausia, kad miego metu kaklas ilgą laiką nebūtų ryškiai palenktas į šoną, į priekį ar atgal. Tinkamas pagalvės aukštis priklauso nuo miego padėties, pečių pločio, čiužinio minkštumo ir žmogaus kūno sudėjimo.
Jeigu kiekvieną rytą skausmas ryškesnis ir sumažėja pajudėjus, verta įvertinti pagalvės aukštį bei miego padėtį. Tačiau vien pagalvės pakeitimas ne visada išsprendžia ilgalaikį kaklo skausmą, jeigu pagrindinė problema yra nepakankamas krūvio toleravimas, mažas fizinis aktyvumas ar kiti kasdieniai veiksniai.
Per kiek laiko gali padėti kineziterapija?
Atsistatymo trukmė priklauso nuo simptomų priežasties, trukmės ir stiprumo.
Lengvas kaklo sustingimas po neįprastos padėties gali reikšmingai sumažėti per kelias dienas. Esant ilgalaikiam skausmui, simptomams rankoje ar pasikartojantiems epizodams, reabilitacija gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
Svarbiau už konkretų dienų skaičių yra vertinti bendrą progresą. Ar palaipsniui gerėja kaklo judrumas? Ar žmogus gali ilgiau dirbti, vairuoti ar sportuoti? Ar mažėja simptomai rankoje ir gerėja miego kokybė?
Reabilitacijos progresas retai būna visiškai tolygus. Po didesnio fizinio krūvio simptomai gali trumpam sustiprėti, ir tai ne visada reiškia naują pažeidimą. Svarbiausia, ar per kelias savaites bendra tendencija išlieka teigiama.
Jeigu po kiekvieno nedidelio krūvio padidinimo simptomai ryškiai pablogėja ir negrįžta į ankstesnį lygį, reabilitacijos planą reikėtų peržiūrėti.
Kada kreiptis į kineziterapeutą?
Kineziterapeuto konsultacija naudinga, jeigu kaklo skausmas nepraeina, reguliariai kartojasi arba pradeda riboti darbą, miegą, sportą ar kasdienę veiklą.
Konsultacija ypač vertinga, jeigu sustingimas riboja galvos pasukimą, skausmas plinta į petį ar ranką, neaišku, kaip saugiai grįžti prie fizinių pratimų, arba pasyvios procedūros padeda tik trumpam.
Kineziterapeutas gali padėti pritaikyti darbo vietą, parinkti tinkamus pratimus ir sudaryti laipsnišką krūvio didinimo planą.
Kartu specialistas gali įvertinti, ar simptomai atitinka tipinę raumenų ir kaulų sistemos problemą, ar reikalinga gydytojo, neurologo, traumatologo ar kito specialisto konsultacija.
Jeigu po darbo prie kompiuterio skauda kaklą, ar pakanka tik pagerinti laikyseną?
Aigars Caune
Kineziterapeutas
Darbo padėties pritaikymas gali padėti, tačiau retai tai būna vienintelis reikalingas pokytis. Net gera laikysena tampa varginanti, jeigu joje išbūnama kelias valandas nejudant. Praktikoje svarbiau reguliariai keisti kūno padėtį, paremti rankas, tinkamai nustatyti ekrano aukštį ir periodiškai pajudėti. Kartu reikia gerinti kaklo, pečių ir viršutinės nugaros dalies raumenų gebėjimą toleruoti darbo krūvį. Todėl tikslas nėra visą dieną sėdėti visiškai tiesiai. Tikslas – sukurti tokią darbo aplinką ir fizinį pasirengimą, kurie leistų laisvai keisti padėtį ir dienos pabaigoje nejausti ryškaus kaklo nuovargio.
Apibendrinimas
Kaklo ir sprando skausmas dažnai susijęs ne su viena pažeista struktūra, o su kelių veiksnių deriniu. Simptomams gali turėti įtakos ilgalaikis statinis krūvis, sumažėjusi judesių įvairovė, nepakankama raumenų ištvermė, stresas, miegas ir ankstesni skausmo epizodai.
Kineziterapija padeda ne tik trumpam sumažinti raumenų įtampą. Jos tikslas – įvertinti simptomus, atkurti kaklo judrumą, pagerinti kaklo ir pečių juostos raumenų jėgą bei ištvermę ir palaipsniui grąžinti žmogų į kasdienį ar sportinį krūvį.
Masažas, manualinė terapija, teipavimas, šiluma ir vakuuminės taurės tam tikrose situacijose gali būti naudingi simptomams kontroliuoti, tačiau jie nepakeičia aktyvios reabilitacijos. Ilgalaikėje perspektyvoje dažniausiai svarbesnis yra judėjimo, pratimų, darbo įpročių ir tinkamo krūvio koregavimo derinys.
Jeigu skausmas plinta į ranką, progresuoja raumenų silpnumas, atsiranda pusiausvyros ar rankų miklumo sutrikimų arba simptomai prasidėjo po rimtos traumos, būtinas savalaikis medicininis įvertinimas.
Naudota literatūra
- Blanpied PR, Gross AR, Elliott JM, et al. Neck Pain: Revision 2017. J Orthop Sports Phys Ther. 2017;47(7):A1–A83.
- Wilhelm MP, Donaldson M, Griswold D, et al. The combined effects of manual therapy and exercise on pain and related disability for individuals with nonspecific neck pain: a systematic review with meta-analysis. J Man Manip Ther. 2023.
- Makin J, Watson L, Pouliopoulou DV, et al. Effectiveness and safety of manual therapy when compared with oral pain medications in patients with neck pain: a systematic review and meta-analysis. BMC Sports Sci Med Rehabil. 2024;16:86.
- Dirito AM, Abichandani D, Jadhakhan F, Falla D. The effects of exercise on neuromuscular function in people with chronic neck pain: a systematic review and meta-analysis. PLoS One. 2024;19(12):e0315817.
- Expert Panel on Neurological Imaging. ACR Appropriateness Criteria: Cervical Pain or Cervical Radiculopathy. 2024 Update.
- Effects of a Guided Neck-Specific Exercise Therapy on Recovery After a Whiplash: A Systematic Review and Meta-analysis. 2024.
Rekomenduojami produktai
Dėl teipping
Masažiniai kremai
Masažiniai kremai
Ieškote daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?
Peržiūrėkite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltį, kurioje rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, fizinio krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.
Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas