Kada naudoti kompresinius batus – prieš ar po treniruotės?

Kompresinius batus galima naudoti tiek prieš, tiek po fizinio krūvio, tačiau abiem atvejais jų naudojimo tikslas skiriasi. Prieš treniruotę jie gali būti trumpa pasiruošimo dalis, o po treniruotės dažniau naudojami atsipalaidavimui, kojų sunkumo pojūčiui mažinti ir subjektyviam atsistatymui pagerinti.

Jeigu kompresinius batus galite naudoti tik vieną kartą per dieną, praktiškiausias pasirinkimas dažniausiai yra po treniruotės. Būtent jų naudojimas po fizinio krūvio yra ištirtas plačiausiai, o šiuo metu sportininkams taip pat dažniau aktualu sumažinti kojų nuovargį ir raumenų skausmingumą.

Vis dėlto kompresiniai batai nėra stebuklinga atsistatymo priemonė. Jie nepakeičia miego, visavertės mitybos, pakankamo skysčių vartojimo, tinkamo krūvio planavimo ir aktyvaus atvėsimo po treniruotės. Pagrindinė jų vertė – tai papildoma atsistatymo priemonė, kurią patogu įtraukti į kasdienę rutiną.

Trumpas atsakymas: prieš ar po treniruotės?

Prieš treniruotę kompresinius batus galima naudoti trumpiau ir pasirinkti lengvą arba vidutinį slėgį, jeigu kojos jaučiasi sunkios, sustingusios ar pavargusios. Tačiau po procedūros vis tiek būtina atlikti aktyvų ir konkrečiai sporto šakai pritaikytą apšilimą.

Po treniruotės kompresiniai batai paprastai naudojami ilgiau. Šiuo atveju pagrindinis jų tikslas – suteikti atpalaiduojantį kompresijos efektą, sumažinti kojų sunkumo pojūtį ir padėti sportininkui subjektyviai jaustis geriau atsistačiusiam.

Jeigu reikia pasirinkti tik vieną naudojimo laiką, daugumai fiziškai aktyvių žmonių tinkamesnė bus procedūra po treniruotės.

Kompresiniai batai prieš treniruotę

Prieš treniruotę kompresinius batus dažniausiai naudoja sportininkai, kurie į treniruotę atvyksta jausdami kojų sunkumą, sustingimą ar nuovargį. Tai gali būti aktualu kitą dieną po rungtynių, intensyvios jėgos treniruotės, ilgos kelionės arba laikotarpiu, kai savaitinis treniruočių krūvis yra ypač didelis.

Nuosekli pneumatinė kompresija pakaitomis suspaudžia ir atpalaiduoja kojų audinius. Procedūra gali suteikti malonų masažą primenantį pojūtį ir padėti sportininkui fiziškai bei psichologiškai pasiruošti artėjančiam krūviui.

Tačiau patys kompresiniai batai nėra apšilimas. Būdamas kompresiniuose batuose sportininkas nejuda, kūno temperatūra nekyla taip, kaip aktyvios veiklos metu, o nervų ir raumenų sistema neparuošiama sprintams, šuoliams, krypties keitimams ar darbui su dideliais svoriais.

Todėl po kompresijos procedūros vis tiek reikėtų atlikti:

• laipsnišką bendrą apšilimą;
• aktyvius sąnarių judesius;
• konkrečiai sporto šakai tinkamus jėgos ir mobilumo pratimus;
• pagreitėjimus, šuolius ar kitus specifinius judesius, jeigu jie numatyti treniruotėje.

Kiek laiko naudoti kompresinius batus prieš treniruotę?

Prieš fizinį krūvį paprastai pakanka maždaug 10–15 minučių. Procedūra turėtų būti komfortiška, naudojant lengvą arba vidutinį slėgį.

Nereikia rinktis maksimalaus slėgio. Per intensyvi procedūra prieš treniruotę kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonų spaudimo pojūtį arba trumpam pakeisti įprastą kojų pojūtį.

Praktiškas principas:

• rinkitės lengvą arba vidutinį slėgį;
• procedūrą užbaikite pakankamai anksti, kad po jos liktų laiko aktyviam apšilimui;
• prieš svarbias rungtynes ar varžybas pirmą kartą nebandykite nepažįstamos programos;
• nutraukite procedūrą, jeigu atsiranda skausmas, dilgčiojimas ar nejautra.

Kada kompresiniai batai prieš treniruotę gali būti naudingi?

Kompresiniai batai gali būti praktiška pasiruošimo priemonė:

• kitą dieną po intensyvių rungtynių ar varžybų;
• tarp dviejų treniruočių tą pačią dieną;
• po ilgos kelionės ar ilgo sėdėjimo;
• intensyviu treniruočių laikotarpiu;
• kai sportininkas subjektyviai jaučia kojų sunkumą ar sustingimą;
• kaip įprastos rutinos prieš treniruotę dalis.

Jeigu kojos jaučiasi gaiviai ir sportininkas gali kokybiškai atlikti aktyvų apšilimą, kompresinių batų naudojimas prieš kiekvieną treniruotę nėra būtinas.

Kompresiniai batai po treniruotės

Po treniruotės kompresiniai batai naudojami dažniau nei prieš fizinį krūvį. Sportininkas gali atsisėsti arba atsigulti, atpalaiduoti kojas ir procedūros metu kartu gerti skysčius, pavalgyti arba tiesiog pailsėti.

Tai vienas pagrindinių praktinių privalumų – procedūra nereikalauja aktyvaus darbo ir ją galima lengvai suderinti su kitomis atsistatymo priemonėmis.

Tyrimų rezultatai apie kompresinių batų poveikį objektyviam jėgos, šuolio gebėjimo ar sportinio pajėgumo atsistatymui nėra vienareikšmiai. Kai kuriuose tyrimuose nustatyta labai nedidelė nauda arba jos visai nenustatyta, o galimas poveikis dažniau pastebimas vertinant subjektyvius rodiklius, tokius kaip raumenų skausmingumas, nuovargis ar sunkių kojų pojūtis.

Todėl kompresinius batus tiksliau apibūdinti kaip komfortišką papildomą atsistatymo priemonę, o ne metodą, garantuojantį greitesnį fizinio pajėgumo atsistatymą. [1–4]

Kiek laiko naudoti kompresinius batus po treniruotės?

Po fizinio krūvio praktiškai dažnai pasirenkama 20–30 minučių procedūra. 2024 m. sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje 20–30 minučių trukmė ir maždaug 80 mmHg slėgis taip pat buvo vieni dažniausiai naudotų protokolų.

Tačiau skirtingų prietaisų slėgio skalės ir individualus žmonių toleravimas skiriasi, todėl šie skaičiai nėra universali rekomendacija. [1]

Slėgis turėtų būti pakankamas, kad jaustumėte nuoseklią kompresiją, tačiau procedūra neturėtų būti skausminga. Nėra įtikinamų įrodymų, kad maksimaliai didelis slėgis užtikrina geresnį sportinį atsistatymą.

Geras pradinis principas:

• pasirinkti vidutinį slėgį;
• pradėti nuo 20–30 minučių;
• įvertinti pojūčius procedūros metu;
• įvertinti, kaip kojos jaučiasi po procedūros ir kitą dieną;
• tik tada, jei reikia, koreguoti slėgį arba procedūros trukmę.

Kompresinių batų nebūtina užsidėti pirmą minutę po treniruotės. Pirmiausia galima ramiai atlikti atvėsimą, persirengti, atsigerti ir pavalgyti. Procedūrą galima atlikti ir vėliau tą pačią dieną arba vakare, jeigu tai geriau dera prie jūsų dienotvarkės.

Palyginimas: prieš ir po treniruotės

Naudojimo laikas	Pagrindinis tikslas	Rekomenduojama trukmė	Slėgis	Svarbiausias apribojimas
Prieš treniruotę	Sumažinti subjektyvų sunkumo ar sustingimo pojūtį ir pasiruošti krūviui	Maždaug 10–15 minučių	Lengvas arba vidutinis	Nepakeičia aktyvaus apšilimo
Po treniruotės	Atsipalaidavimas, sunkių kojų pojūčio ir subjektyvaus raumenų skausmingumo mažinimas	Maždaug 20–30 minučių	Vidutinis ir komfortiškas	Negarantuoja greitesnio jėgos ar sportinio pajėgumo atsistatymo
Tarp dviejų treniruočių	Poilsis po pirmojo krūvio ir pasiruošimas kitam	Maždaug 15–25 minutės	Lengvas arba vidutinis	Turi likti laiko maistui, skysčiams ir aktyviam apšilimui
Poilsio dieną	Sumažinti kojų sunkumo ar nuovargio pojūtį	Maždaug 20–30 minučių	Pagal individualų toleravimą	Nebūtina naudoti, jeigu kojos jaučiasi gerai

Jeigu tą pačią dieną yra dvi treniruotės

Jeigu tarp dviejų treniruočių yra kelios valandos, logiškiausia kompresinius batus naudoti po pirmosios treniruotės, o ne prieš pat antrąją.

Pavyzdžiui, po rytinės treniruotės galima atlikti 15–25 minučių procedūrą, po jos atsigerti, pavalgyti ir pailsėti. Prieš vakarinę treniruotę vis tiek būtina atlikti visavertį aktyvų apšilimą.

Jeigu tarp dviejų krūvių yra labai mažai laiko, pirmenybę reikėtų teikti:

1. skysčių vartojimui;
2. tinkamam maistui arba užkandžiui;
3. persirengimui ir poilsiui;
4. pasiruošimui kitai treniruotei.

Tokioje situacijoje kompresinė procedūra yra tik papildoma priemonė. Ji neturėtų atimti laiko iš svarbesnių atsistatymo procesų.

Kada naudoti po jėgos treniruotės?

Po sunkios kojų jėgos treniruotės kompresinius batus galima naudoti tą patį vakarą, ypač jeigu kitą dieną numatytas dar vienas fizinis krūvis.

Procedūra gali būti maloni po pritūpimų, įtūpstų, traukos pratimų arba didelės apimties ekscentrinio darbo. Tačiau ji negali visiškai apsaugoti nuo uždelsto raumenų skausmingumo ir nepanaikina poreikio tinkamai planuoti treniruočių krūvį.

Jeigu po kiekvienos kojų treniruotės labai ryškus raumenų skausmingumas išlieka kelias dienas, pirmiausia reikėtų įvertinti treniruočių krūvį, o ne didinti kompresijos procedūros intensyvumą.

Kada naudoti po bėgimo ar važiavimo dviračiu?

Po ilgesnių bėgimų, intervalinių treniruočių ar važiavimo dviračiu kompresinius batus galima naudoti po atvėsimo ir skysčių vartojimo.

Ištvermės sportininkams jie dažnai patinka kaip pasyvus atsistatymo metodas, nes procedūros metu nereikia papildomai apkrauti kojų.

Tačiau turimi tyrimai nepatvirtina, kad kompresiniai batai visada reikšmingai pagerina kitos treniruotės rezultatą ar apsaugo nuo fizinio krūvio sukelto raumenų pažeidimo. Galima nauda dažniau pasireiškia kaip trumpalaikis subjektyvios savijautos pagerėjimas. [1–3]

Kada naudoti po futbolo, krepšinio ar kitų komandinių sporto šakų rungtynių?

Po rungtynių sportininkas gali jausti ne tik bendrą nuovargį, bet ir lokalų raumenų skausmingumą dėl kontaktų, staigių stabdymų, sprintų ir krypties keitimų.

Kompresinius batus galima naudoti vėliau tą patį vakarą, kai sportininkas jau pavalgė ir papildė skysčių atsargas. Praktikoje procedūra dažnai trunka maždaug 20–30 minučių.

Tačiau net profesionaliame sporte kompresinių batų nereikėtų vertinti kaip būtino ar lemiamo atsistatymo metodo. Naujausiame randomizuotame tyrime su tarptautinio lygio jaunaisiais futbolininkais viena didelio slėgio pneumatinės kompresijos procedūra po rungtynių nepagerino neuromuskulinių, biocheminių ar subjektyvių atsistatymo rodiklių, palyginti su placebo. [4]

Plačiau apie atsistatymo metodų naudojimą komandoje skaitykite straipsnyje „Kaip profesionalūs sportininkai atsistato tarp rungtynių?“.

Ar kompresiniai batai „pašalina pieno rūgštį ir toksinus“?

Kompresinių batų poveikio nereikėtų aiškinti kaip „toksinų pašalinimo“. Tai pernelyg supaprastintas ir klaidinantis teiginys.

Laktatas, kartais netiksliai vadinamas „pieno rūgštimi“, taip pat nėra pagrindinė raumenų skausmingumo, atsirandančio kitą ar dar kitą dieną po fizinio krūvio, priežastis. Uždelstas raumenų skausmingumas yra susijęs su fizinio krūvio sukeltais pokyčiais raumenyse, o ne su kelias dienas audiniuose išliekančia pieno rūgštimi.

Pneumatinė kompresija mechaniškai suspaudžia kojų audinius ir gali veikti veninę kraujotaką bei audinių skysčių judėjimą.

Sportininkui praktiškai svarbiausias rezultatas dažnai yra malonus masažą primenantis pojūtis, atsipalaidavimas ir mažesnis subjektyvus kojų sunkumo pojūtis.

Ar kompresinius batus galima naudoti kiekvieną dieną?

Sveikas sportininkas kompresinius batus gali naudoti reguliariai, jeigu procedūra yra maloni ir nesukelia nepageidaujamų simptomų. Tačiau kasdienis naudojimas nėra būtinas.

Daugiausia prasmės juos naudoti tomis dienomis, kai:

• buvo sunki arba ilga treniruotė;
• vyko rungtynės ar varžybos;
• per trumpą laikotarpį numatyti keli fiziniai krūviai;
• kojos jaučiasi sunkios arba pavargusios;
• buvo ilga kelionė;
• sportininkas subjektyviai jaučia teigiamą procedūros poveikį.

Jeigu kojos jaučiasi gaiviai, treniruočių krūvis yra vidutinis ir atsistatymas geras, procedūrą galima praleisti.

Renkantis kompresinius batus reikėtų atsižvelgti ne tik į jų naudojimo laiką, bet ir į kamerų skaičių, maitinimo būdą, mobilumą bei biudžetą. Išsamesnį limfodrenažinių batų kainų ir modelių palyginimą Latvijoje rasite atskirame pirkimo vadove.

Jeigu kompresinių batų reikia tik treniruočių stovyklai, varžybų laikotarpiui ar trumpalaikei atsistatymo programai, jų pirkimas ne visada bus ekonomiškiausias pasirinkimas. Tokiu atveju galima apsvarstyti limfodrenažo aparato nuomą trumpalaikiam naudojimui.

Ar didesnis slėgis reiškia geresnį atsistatymą?

Ne. Didesnis slėgis automatiškai nereiškia geresnio rezultato.

Slėgio pasirinkimui įtakos turi:

• kojų apimtis;
• prietaiso ir batų konstrukcija;
• pasirinkta programa;
• procedūros trukmė;
• individualus toleravimas;
• procedūros tikslas.

Pirmąsias procedūras rekomenduojama pradėti nuo mažesnio arba vidutinio nustatymo. Procedūros metu galima jausti ryškią nuoseklią kompresiją, tačiau neturėtų atsirasti skausmas, nejautra, dilgčiojimas ar pėdos spalvos pokyčiai.

Plačiau apie veikimo principą ir modelių pasirinkimą skaitykite straipsnyje „Kompresiniai batai – kaip jie veikia, pagrindinė nauda ir kaip pasirinkti“.

Kada kompresinių batų nereikėtų naudoti?

Prieš naudojant kompresinius batus būtina pasitarti su gydytoju, jeigu žmogus turi žinomą širdies, arterijų, venų ar kitą rimtą sveikatos problemą.

Kompresinių batų nereikėtų naudoti, jeigu yra:

• įtariama giliųjų venų trombozė;
• staigus, nepaaiškinamas vienos kojos tinimas;
• sunki periferinių arterijų liga;
• dekompensuotas arba sunkus širdies nepakankamumas;
• ūminė odos ar minkštųjų audinių infekcija;
• didelės atviros žaizdos;
• ryškūs jutimo sutrikimai, dėl kurių negalima saugiai įvertinti naudojamo slėgio.

Rimtos kompresinės terapijos komplikacijos yra retos, jeigu prietaisas naudojamas tinkamai ir prieš naudojimą įvertinamos kontraindikacijos. [5]

Apibendrinimas

Kompresinius batus galima naudoti tiek prieš, tiek po treniruotės, tačiau jų vaidmuo šiose situacijose skiriasi.

Prieš fizinį krūvį pakanka trumpos procedūros naudojant lengvą arba vidutinį slėgį. Ji gali būti naudinga, jeigu kojos atrodo sunkios ar sustingusios, tačiau po jos būtina atlikti aktyvų ir konkrečiai sporto šakai pritaikytą apšilimą.

Po treniruotės kompresiniai batai paprastai naudojami 20–30 minučių pasirenkant komfortišką slėgį. Pagrindinė galima jų nauda – atsipalaidavimas, subjektyvaus raumenų skausmingumo ir sunkių kojų pojūčio sumažėjimas. Moksliniai įrodymai, kad jie reikšmingai pagreitina jėgos, šuolio gebėjimo ar sportinio pajėgumo atsistatymą, vis dar nėra įtikinami.

Jeigu kompresinius batus galite naudoti tik vieną kartą, daugumai sportininkų logiškiausias pasirinkimas bus po treniruotės. Jie turėtų būti vertinami kaip viena bendro atsistatymo plano dalis, o ne kaip miego, mitybos, skysčių vartojimo ir protingai suplanuoto fizinio krūvio pakaitalas.

Naudota literatūra

Maia F, Nakamura FY, Sarmento H, Marcelino R, Ribeiro J. Effects of lower-limb intermittent pneumatic compression on sports recovery: a systematic review and meta-analysis. Biology of Sport. 2024;41(4):263–275.

Neves RS, Furtado GE, da Silva MAR, et al. Effects of intermittent pneumatic compression as a recovery method after exercise: a comprehensive review. Journal of Bodywork and Movement Therapies. 2025;42:259–264.

Overmayer RG, Driller MW. Pneumatic compression fails to improve performance recovery in trained cyclists. International Journal of Sports Physiology and Performance. 2018;13(4):490–495.

Maia F, Tito S, Correia M, et al. Intermittent pneumatic compression does not improve post-match neuromuscular, biochemical or perceptual recovery in international-level youth soccer players: a randomized placebo-controlled trial. BMC Sports Science, Medicine and Rehabilitation. 2026;18:126.

Rabe E, Partsch H, Morrison N, et al. Risks and contraindications of medical compression treatment: a critical reappraisal. An international consensus statement. Phlebology. 2020;35(7):447–460.

📖 Limfodrenažiniai batai namuose – kam jie tinka?

📖 Kaip profesionalūs salės futbolininkai atsistato tarp rungtynių? Žvilgsnis į UEFA Futsal Champions League užkulisius

📖 Kompresiniai batai – kaip jie veikia, pagrindinė nauda ir kaip pasirinkti?

Jeigu kompresinius batus galiu naudoti tik vieną kartą, geriau prieš ar po treniruotės?

Aigars Caune
Kineziterapeutas

Jeigu galima atlikti tik vieną procedūrą, daugeliu atvejų rekomenduočiau kompresinius batus naudoti po treniruotės. Prieš fizinį krūvį jie gali padėti sumažinti sunkių ar sustingusių kojų pojūtį, tačiau nepakeičia aktyvaus apšilimo ir nėra būtini prieš kiekvieną treniruotę.

Po fizinio krūvio procedūrą lengviau įtraukti į atsistatymo rutiną, be to, būtent toks naudojimas yra ištirtas plačiausiai. Geras pradinis variantas būtų maždaug 20–30 minučių naudojant vidutinį ir komfortišką slėgį. Jeigu procedūra padeda jaustis geriau ir nesukelia nepageidaujamų simptomų, ją galima reguliariai naudoti po sunkesnių treniruočių dienų.

Ieškote daugiau praktinių kineziterapeuto rekomendacijų?

Peržiūrėkite mūsų kineziterapeuto rekomendacijų skiltį, kurioje rasite straipsnių apie pratimus, traumų prevenciją, skausmo mažinimą, fizinio krūvio pritaikymą, reabilitacijos principus ir saugų grįžimą į kasdienę veiklą ar sportą.

Peržiūrėti kineziterapeuto rekomendacijas